Latvių tautinis atgimimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Krišjanis Valdemaras, vienas jaunalatvių sąjūdžio vadovų ir ideologų

Latvių tautinis atgimimas (latv. Latviešu tautas atmoda) – tautinio atgimimo judėjimas Latvijoje.

Raidos etapai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastai skiriami keli skirtingi, bet ideologiškai susiję judėjimai:[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmojo latvių tautinio atgimimo pradininkai XIX a. 6–8 dešimtmečiais buvo jaunalatviai, priešinęsi baltvokiečių vyravimui Lifliandijos ir Kuršo gubernijų ūkyje ir kultūroje, politiniame ir bažnytiniame gyvenime. Judėjimas veiklą pradėjo Tartu universitete, dalyvaujant apie 30 etninių latvių studentų. Vieni įtakingiausių narių buvo Krišjanis Valdemaras, Juris Alunanas, Krišjanis Baronas.[4] Jaunalatviai siekė sumenkinti vokiečių kultūros įtaką, stiprinti latvių tautinę savimonę, įteisinti latvių kalbos ir kultūros lygiateisiškumo. Kūrė latvių draugijas, rinko tautosaką, plėtojo latvių literatūrinę kalbą, literatūrą, meną, švietimą, skleidė mokslo žinias.

Judėjimo aktyvistas mokytojas Atis Kronvaldas XIII a. išleistoje Eiliuotoje Livonijos kronikoje aptiko raudonai baltai raudonos vėliavos paminėjimą. Šios spalvos ilgainiui tapo Latvijos vėliava. A. Kronvaldas nenuilstamai stengėsi skatinti latvių švietimą ir modernizavo latvių kalbą, sukurdamas daug naujų žodžių.

1868 m., iš pradžių kaip labdaros organizacija, padedanti nukentėjusiems dėl nederliaus, buvo įkurta Rygos latvių draugija, organizavusi latvių kultūrinį gyvenimą Rygoje ir regionuose.[5] Čia buvo įkurta pirmoji latvių nacionalinio teatro trupė, vadovaujama Adolfo Alunano.

1873 m. Rygoje surengta Dainų ir Šokių šventė. Tarp kitų dainų, joje pirmą kartą nuskambėjo Karlio Baumanio sukurta Dievs, svēti Latviju!, vėliau tapusi Latvijos himnu.

1888 m. pirmą kartą buvo išleistas Andrejaus Pumpuro parašytas tautinis epas „Lačplėsis“.

Su jaunalatvių veikla XIX a. pabaigoje plėtojant švietimą ir kultūrą susijusi „Naujosios srovės“ (Jaunā strāva) judėjimo veikla. Jo veikėjai, žymūs latvių inteligentai, būrėsi apie laikraštį Dienas Lapa. Judėjimo pabaiga laikoma 1897 m., kai leidinį uždarė Rusijos imperijos administracija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „The History of the Baltic States“. google.com. Nuoroda tikrinta 2015-08-14. 
  2. „Valoda“. ailab.lv. Nuoroda tikrinta 2015-08-14. 
  3. „Latvija20gadsimts.lv / Apkopojums / Notikumu hronoloģija / 1988 -1991.gads. Trešā Atmoda“. latvija20gadsimts.lv. Nuoroda tikrinta 2015-08-14. 
  4. „Letonika.lv. Enciklopēdijas - Latvijas vēstures enciklopēdija. Latvija 19. gadsimtā“. letonika.lv. Nuoroda tikrinta 2016-04-03. 
  5. „Riga Latvian Society's history“. rlb.lv. Nuoroda tikrinta 2016-04-03. 

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]