Aukso dirbiniai

Aukso dirbiniai – archeologinių tyrimų metu randami priešistoriniais laikais iš aukso padaryti ir naudoti daiktai.

Dirbiniai

Archeologinėse kultūrose dažniausiai randami įvairūs papuošalai, monetos, indai, namų apyvokos daiktai. II tūkstantmečio pr. m. e. aukso dirbinių aptinkama Azijoje, Afrikoje, Europoje. XV a. pr. m. e. auksas kaip piniginis vienetas pradėtas naudoti Kinijoje, Indijoje, Egipte, nuo VIII – VII a. pr. m. e. – ir Graikijoje. Sudėtingos technologijos aukso dirbinių ypač gausiai gamino ir naudojo skitų gentys, gyvenusios VII a. pr. m. e.- III a. Juodosios jūros šiaurinėse pakrantėse. Skandinavijos šalių gyventojai gausiausiai aukso dirbinius naudojo vėlyvajame geležies amžiuje – 400 m. pr. m. e. – 1050 m. Gotlando saloje rastas keliolikos kilogramų aukso dirbinių lobis.

Aukso dirbiniai Lietuvoje

Lietuvoje auksas naudotas labai retai. I tūkstantmečio ir II tūkstantmečio pradžios archeologijos paminkluose aptikta tik keletas paauksuotų dirbinių:

• apskrita segė – Noruišių pilkapynas
• dvi lankinės segės zoomorfiniais galais – Plinkaigalio kapinynas, Vidgirių kapinynas
• paauksuoti stikliniai ir alaviniai karoliai – Plinkaigalio kapinynas
• diržo sagtys bei kalavijo makščių apkalai – Taurapilio pilkapynas ir Taurapilio piliakalnis