Aukso dirbiniai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Aukso dirbiniaiarcheologinių tyrimų metu randami priešistoriniais laikaisaukso padaryti ir naudoti daiktai.

Dirbiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Archeologinėse kultūrose dažniausiai randami įvairūs papuošalai, monetos, indai, namų apyvokos daiktai. II tūkstantmečio pr. m. e. aukso dirbinių aptinkama Azijoje, Afrikoje, Europoje. XV a. pr. m. e. auksas kaip piniginis vienetas pradėtas naudoti Kinijoje, Indijoje, Egipte, nuo VIIIVII a. pr. m. e. – ir Graikijoje. Sudėtingos technologijos aukso dirbinių ypač gausiai gamino ir naudojo skitų gentys, gyvenusios VII a. pr. m. e.- III a. Juodosios jūros šiaurinėse pakrantėse. Skandinavijos šalių gyventojai gausiausiai aukso dirbinius naudojo vėlyvajame geležies amžiuje400 m. pr. m. e.1050 m. Gotlando saloje rastas keliolikos kilogramų aukso dirbinių lobis.

Aukso dirbiniai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje auksas naudotas labai retai. I tūkstantmečio ir II tūkstantmečio pradžios archeologijos paminkluose aptikta tik keletas paauksuotų dirbinių:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas Kazakevičius. Aukso dirbiniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 217 psl.