Augustinas Pronckietis

Augustinas Pronckietis, rus. Августин Петрович Пронцкетис (1886 m. rugpjūčio 30 d. Rusijos imperijoje: Kauno gubernijos Šiaulių apskrities Radviliškio valsčiaus Žilionių kaime – 1986 m. sausio 23 d. Šeduvoje) – Romos katalikų kunigas Ukrainoje, Latvijoje, Rusijoje ir Lietuvoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1896–1905 m. mokėsi Sankt Peterburge gimnazijoje prie Šv. Kotrynos Aleksandrietės bažnyčios, vėliau to paties miesto kunigų seminarijoje. 1910 m. kovo 26 d. įšventintas katalikų kunigu ir paskirtas vikaru į Ukrainos Poltavos miestą. Tų pačių metų spalio mėnesį perkeliamas į Latgalą: tarnavo Preilių, Kraslavos, Daugpilio ir Rundėnų bažnyčiose.

1916 m. gruodžio mėn. paskirtas Sankt Peterburgo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedros vikaru. 1922 m. trumpam kalintas „už nesutikimą uždaryti bažnyčią“. 1923 m. prieštaravo sovietinės valdžios nurodymui atiduoti liturginius indus valstybei, todėl kartu su kitais miesto kunigais buvo suimtas ir nuteistas trejus metus kalėti Maskvos kalėjime „Matroskaja Tišina“. 1925 m. vasario 25 d. paleistas anksčiau laiko. Grįžo vikarauti į Sankt Peterburgo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedrą, 1928–1930 m. buvo šios šventovės klebonu. Kurį laiką kunigavo Lugos Šv. Mikalojaus ir kt. Leningrado srities katalikų bažnyčiose, buvo skiriamas Leningrado apaštališkojo vikariato generalvikaru, o 1930 m. – Šv. Kotrynos bažnyčios klebonu. 1932 m. balandžio 15 d. areštuotas ir, apkaltinus šnipinėjimu užsienio valstybėms (pagal RTSFR BK 58–6 ir 58–11 str.), nuteistas dešimčiai metų kalėti Ypatingajame lageryje Baltosios jūros Solovkų salose. 1933 m. gegužėje perkeltas į Butyrkų kalėjimą.

Lietuvai ir bolševikinei Rusijai apsikeitus politiniais kaliniais, 1933 m. spalio 19 d. sugrįžo į gimtąją šalį. Tų pačių metų gruodyje buvo paskirtas Sunkiųjų darbų kalėjimo Bajoruose kapelionu. Nuo 1937 m. rugsėjo 3 d. kunigavo Šaltenių parapijoje, vėliau Palendrių ir Aukštelkės bažnyčiose. 1946–1956 m. kun. A. Pronckietis tarnavo kuratu ir klebonu Ugionių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Itin pablogėjus regėjimui, nuo 1956 m. spalio 24 d. buvo Šeduvos parapijos altarista. Palaidotas Šeduvos bažnyčios šventoriuje.

Pusbrolis kun. Kazimieras Pranckietis – teologijos magistras ir knygnešys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]