Augustas Kleinas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Petro Vileišio rūmai Antakalnyje
J. Montvilos Lukiškių kolonija
Dievo Apvaizdos bažnyčia

Augustas Kleinas (1870 m. Lovičiaus apskrityje, Lenkija – minimas iki 1913 m.) – vokiečių kilmės Lietuvos architektas, inžinierius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

18911896 m. studijavo Sankt Peterburgo civilinių inžinierių institute.[1] Nuo 1898 m. dirbo Vilniuje. 1901 m. jis ir architektas Vladislovas Stipulkovskis įkūrė pirmąjį statybos biurą „Vilniaus statybos biuras“. Dėstė Juozapo Montvilos įsteigtoje sekmadieninėje techninio piešimo ir braižybos mokykloje.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal jo projektus Vilniuje pastatyta:[2]

  • gyvenamieji namai Juozapo Montvilos Šnipiškių (Piromonto) ir Rasų kolonijose (18991903 m.),
  • gyvenamieji namai Lukiškių kolonijoje (1911 m.)
  • medinis Zakopanės stiliaus gyvenamasis namas su mansarda M. K. Paco g. 5/1 (projektas įgyvendinas - 1910 m.), A. Kleinas vadovavo ir šio namo statybos darbams. Pastatas netaisyklingo trikampio formos, išsidėstęs ant kalno, dabartinių M. K. Paco g. ir Pavasario g. kampe.
  • dviaukštis korpusas iš 18 vienodų sekcijų Rasų kolonijoje
  • dviejų aukštų 5 keturbučiai namai Švenčionių g. 2-4, (18991900 m.)
  • neobarokinių formų viešbutis „Italija“ (1901 m., dabar viešbutis Radisson SAS „Astorija“),
  • Petro Vileišio rūmų ansamblis Antakalnyje (1906 m.). Tai vieni iš pirmųjų pastatų, kurių statyboje panaudotos tada dar retos Lietuvoje statybinės medžiagos – betonas, cementas, gelžbetonio perdangos.
  • vėlyvojo moderno krypties grafienės L. Soltan vila M. K. Čiurlionio g. 76, (1911 m.)
  • O. Goduncovos nuomojamas namas Vytauto g. 11, (1911 m.)
  • Dievo Apvaizdos bažnyčia Gerosios Vilties g. 17, (1911 m.),

Be to, suprojektavo kapinių koplyčią Širvintose (projektas parengtas 1904 m.), Vagnerių giminės mauzoliejų Šalčininkų kapinėse (1902 m.).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, X t.
  2. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje, Vilnius 2000, p.24-25