Asger Jorn

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Asgeras Jornas (dan. Asger Jorn, 19141973) – XX a. Danijos tapytojas, keramikas, grafikas, skulptorius, rašytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Asgeras Olafas Jorgensenas gimė 1914 m. kovo 3 d. Vejrumo gyvenvietėje netoli Struėro miestelio Šiaurės Jutlandijoje. Jo tėvai buvo vietos mokytojai. 1929 m. su šeima persikėlė į Silkeborgą. 1930 m. pradėjo tapyti, 1933 m. pirmą kartą eksponuoti du jo paveikslai bendroje parodoje Silkeborge. 1936 m. išvyko į Paryžių, kur 10 mėnesių mokėsi Fernano Ležė studijoje. 1937 m. dirbo architektui Le Korbiuzjė sukurdamas didelių matmenų sieninę tapybą Paryžiaus tarptautinei parodai. 1938 m. įvyko pirmoji personalinė Asgero Jorgenseno paroda Kopenhagoje. 1939 m. A. Jorgensenas vedė Kirsten Lyngborg. Antrojo pasaulinio karo metus dailininkas praleido Danijoje ir 1945 m. sutrumpino savo pavardę į Jorno. Po kelionių į Laplandiją, Tunisą, Prancūzija, Olandiją, Belgiją A. Jornas užmezgė ryšių su kitais menininkais ir 1948 m. su jais įkūrė grupę COBRA. Tais pačiais metais, kiek anksčiau įvyko jo personalinė paroda Paryžiuje. 1951 m. iširus COBRA grupei, A. Jornas iki 1957 m. veikė iš jos išaugusioje „Bauhaus imadžinistų“ grupėje.

1951 m. A. Jornas vedė Matie van Domselaer. Dėl paūmėjusios tuberkuliozės 1951−52 m. būdamas sanatorijoje Silkeborge A. Jornas sukūrė tapybos serijas „Gyvenimo ratas“ (ar „Metų sezonai“) ir „Apie tylųjį mitą“. 1953 m. keliavo į Šveicariją, Prancūziją, Italiją. Nuo 1954 m. nuolat vasaras praleisdavo Albisola Marina vietovėje prie Genujos Italijoje, kur 1959 m. sukūrė didžiulių matmenų keraminę sienos reljefą mokyklai Orhuse Danijoje. 1958 m. A. Jornas persikėlė į Paryžių, kur prisidėjo prie tarptautinio situacionistų judėjimo. Jo kūrybą paveikė Džeimsas Ensoras, Vasilijus Kandinskis, Paulis Klė, Choanas Miro. A. Jornas kūrė tapybą, koliažus, knygų iliustracijas, keramiką, grafiką, piešinius, gobelenų dizainą ir paskutiniaisiais metais − skulptūrą. 1960 m. užbaigė didžiausią ir garsiausiu jo kūriniu įvardijamą paveikslą „Stalingradas“. 1962 m. įvyko pirmoji jo personalinė paroda Niujorke. Jis organizavo „Skandinavijos lyginamojo vandalizmo institutą“, publikavo knygeles apie Skandinavijos ir viduramžių Europos kultūrą. 1962 m. buvo susijęs su Žanu Diubufė. 1964 m. atsisakė skirto Gugenheimo prizo. Dailininkas vėlyvaisiais metais daug keliavo, lankėsi Kuboje, JAV, Azijoje. Asgeras Jornas mirė 1973 m. gegužės 1 d. Orhuse Danijoje. Anksčiau tais metais buvo vedęs trečią kartą − Nanna Enzensberger. Palaidotas Grötlngbo vietovėje Gotlando saloje (Švedija). Silkeborgo dailės muziejuje, kuriam 2010 m. buvo suteiktas Jorno vardas, sukaupta didžiausia dailininko kūrinių kolekcija.

Kūrinių galerijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka