Arterinė hipertenzija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Arterinė hipertenzija (AH) – padidinto kraujospūdžio liga, kurios padidėjimas nėra sąlygotas simptominių hipertenzijų (nėra pirminio, kurio nors organo pažeidimo), o yra sukeltas padidėjusio periferinio pasipriešinimo kraujo tėkmei. Padidėjusiu kraujospūdžiu laikomas spaudimas, viršijantis 140/90 mmHg.

Situacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arterinė hipertenzija – labai dažna liga, Lietuvoje ja serga apie 50-60 proc. 25-60 metų gyventojų. Dažniausiai serga vyrai. Net 75 proc. visų mirčių Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų susijusios su arterine hipertenzija.

Naujausi hipertenzijos prevencijos tyrimai rekomenduoja gyvensenos modifikavimą. Ypač tai svarbu žmonėms, kurių kraujospūdžio padidėjimo priežasčių negalima pašalinti.

Rizikos veiksniai, kurie gali sukelti šią ligą yra skirstomi į pirminius ir antrinius.

Pirminiai rizikos veiksniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Šeimoje yra sirgusių hipertenzija.
  • Senėjimas.
  • Per didelis druskos vartojimas.
  • Alkoholio vartojimas.
  • Autosominė dominantinė inkstų policistozė (ADIP)

Antriniai rizikos veiksniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mažas kalio, magnio ir kalcio kiekis.
  • Ilgalaikė įtampa.
  • Miegą trikdantys kvėpavimo negalavimai.

Simptomai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kol nėra komplikacijų, liga besimptomė. Kai kuriems ligoniams gali skaudėti pakaušį ar širdies plotą, įtampos metu ūžti ausyse. Liga pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus.

Komplikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Neurologiniai sutrikimai
  • Mirtis

Diagnostika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Arterinė hipertenzija yra nustatoma, jeigu dažnai matuojant randamas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (AKS) ir toks laikosi kelias savaites. Negalima patvirtinti diagnozės nustačius padidėjusį AKS vieną kartą, nes tai gali būti normalus organizmo atsakas į padidėjusį fizinį krūvį ar stresą.

Gydymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasitaiko atvejų, kai kraujospūdį galima normalizuoti ir be vaistų - reikia keisti gyvenseną. Jeigu kraujospūdis normalus, toliau aprašytos priemonės padės jį palaikyti normos ribose:

  • Nerūkymas. Atsisakius rūkymo, labai sumažėtų infarkto ir insulto tikimybė.
  • Antsvorio mažinimas. Antsvoris ne tik didina kraujospūdį, jis yra pavojingas sveikatai daugeliu kitų aspektų.
  • Sportavimas. Judėjimas mažina kraujospūdį, nes padeda palaikyti normalų kūno svorį ir mažina riebalų kiekį kraujyje.
  • Sveika mityba. Per dieną ne daugiau kaip 6 gramai druskos. Į gaminamą maistą, sriubas geriau dėti česnaką, raudonuosius arba juoduosius pipirus. Valgyti daržoves ir vaisius, kurių sudėtyje yra daug kalio (džiovintus abrikosus, bananus), nes kalis mažina kraujospūdį.
  • Alkoholinių gėrimų negėrimas. Didesnis alkoholio kiekis didina kraujospūdį.

Pirminės hipertenzijos gydymo principai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ligonis gydomas sistemingai visą gyvenimą.

Profilaktika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirminė – ypač svarbi. Žmogus turi pertvarkyti savo gyvenimo būdą jei jame yra rizikos veiksnių, tokių kaip prasta mityba, stresas ir t. t.

Antrinė –sergant arterine hipertenzija yra svarbu vengti to, kas skatina ligos progresavimą.

Prognozė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Negydoma liga progresuoja, galimas infarktas ar inkstų nepakankamumas.

Nuorodos ir šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Raimonda Verseckaitė „Arterinė hipertenzija“. Praktinės rekomendacijos. Vitae Litera. 2009;