Pereiti prie turinio

Armėninis muflonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Armėnijos muflonas)
Ovis orientalis gmelini
Armėnijos muflonas (Ovis orientalis gmelini)
Armėnijos muflonas (Ovis orientalis gmelini)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
( Animalia)
Tipas: Chordiniai
( Chordata)
Klasė: Žinduoliai
( Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
( Artiodactyla)
Pobūris: Atrajotojai
( Ruminantia)
Šeima: Dykaraginiai
( Bovidae)
Pošeimis: Ožkos
( Caprinae)
Gentis: Kalniniai avinai
( Ovis)
Rūšis: Muflonas
( Ovis orientalis)
Porūšis: Armėninis muflonas
( Ovis orientalis gmelini)
Binomas
Ovis orientalis gmelini
Blyth, 1841

Armėninis muflonas (Ovis orientalis gmelini) – nykstantis muflono porūšis, paplitęs Irane, Armėnijoje ir Nachičevanės autonominėje respublikoje (Azerbaidžane).

Armėnijos muflono piešinys ant 2012 m. Armėnijos pašto ženklo.

Armėnijos mufloną pirmą kartą aprašė Edward Blyth 1840 m.[1]

Armėninis muflonas aptinkamas šiaurės vakarų Irane. Šie muflonai buvo atgabenti į Kabudano salą Urmijos ežere 1895 ir 1906 m.[2] 1970 m. atliktas tyrimas parodė, jog Armėnijos muflonų populiacijos dydis ženkliai nukrito nuo 3 500 (1970 m.) iki 1 000 (1973 m.).[3] 2004 m. Zendžano provincijoje buvo suskaičiuoti 1658 individai.[4]

O. o. gmelini porūšio gyvūnai aptinkami Siuniko srityje, pietų Armėnijoje (ir mažesniu mastu Ararato ir Vajocdzoro srityse).[5][6] 2009 m. tyrimo duomenimis, Armėnijoje buvo likę 200 šių muflonų.[7]

250–300 Armėnijos muflonų yra Azerbaidžano Nachičevanės autonominėje respublikoje.[8]

Armėninis muflonas daugiausiai gyvena atvirose, uolingose vidutinio ar didelio aukščio teritorijose. Vasarą leidžia aukštumose, vos žemiau už nuolatinio sniego ribą. Žiemą nusileidžia žemiau, kartais ir į slėnius. Gyvena mažomis arba didelėmis bandomis. Gyvenimo trukmė – iki 18 metų.

  1. Blyth, Edward (1840). „An Amended List of the Species of the genus Ovis. Proceedings of the Zoological Society of London. 8 (1): 62–81. doi:10.1111/j.1469-7998.1840.tb00692.x. Transcription of Blyth's presentation to a session of the Zoological Society of London chaired by Professor Owen. Alternate copy at BHL (no subscription required); description of "O. Gmelinii" begins on p. 69.
  2. Asem, Alireza; Eimanifar, Amin; Djamali, Morteza; De los Rios, Patricio; Wink, Michael (2014). „Biodiversity of the Hypersaline Urmia Lake National Park (NW Iran)“. Diversity. 6 (1): 102–132. doi:10.3390/d6010102.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: unflagged free DOI (link)
  3. Valdez, Paul; Alamia, Leticia V. (1977). „Population decline of an insular population of Armenian wild sheep in Iran“. Journal of Wildlife Management. 41 (4): 720–725. doi:10.2307/3799995.
  4. Karami, M.; Habibzadeh, N. (2006). „Population Dynamics of Armenian Wild Sheep (Ovis Orientalis Gmelini) in the Angouran Protected Area of Zanjan Province“. Iranian Journal of Natural Resources. 59 (2): 487–500.[neveikianti nuoroda]
  5. Malkhasyan, A. „Armenian mouflon - Ovis orientalis gmelinii (Blyth, 1841)“. Red Book of Armenia. Ministry of Nature Protection of the Republic of Armenia. Suarchyvuotas originalas 2017-01-19. Nuoroda tikrinta 2018-03-23.
  6. "Կենդական Աշխարհ [Fauna (literally Animal World)"] (in hy), 2007, p. 81, ISBN 99941-0-176-5  Archyvuota kopija 2016-03-03 iš Wayback Machine projekto.
  7. Khorozyan, Igor G.; Weinberg, Pavel I.; Malkhasyan, Alexander G. (2009). „Conservation Strategy for Armenian Mouflon (Ovis [orientalis] gmelini Blyth) and Bezoar Goat (Capra aegagrus Erxleben) in Armenia“. In Zazanashvili, Nugzar; Mallon, David (eds.). Status and Protection of Globally Threatened Species in the Caucasus. Tbilisi: CEPF, WWF. Contour Ltd. pp. 37–45. ISBN 978-9941-0-2203-6.
  8. Talibov, Tariel H.; Weinberg, Pavel I.; Mammadov, Ismayil B.; Mammadov, Etibar N.; Talibov, Sabuhi T. (2009). „Conservation Strategy of the Asiatic Mouflon (Ovis [orientalis] gmelini Blyth) and the Bezoar Goat (Capra aegagrus Erxleben) in Azerbaijan“. In Zazanashvili, Nugzar; Mallon, David (eds.). Status and Protection of Globally Threatened Species in the Caucasus. Tbilisi: CEPF, WWF. Contour Ltd. pp. 46–52. ISBN 978-9941-0-2203-6.