Pereiti prie turinio

Anzani

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Anzani
Originalus pavadinimas(pranc.) Anzani Moteurs d’Aviation
PramonėAutomobilių ir aviacijos pramonė
LikimasParduota
Įkurta1907 m.
Uždaryta1927 m.
Centrinė būstinėCourbevoie, Prancūzijos vėliava Prancūzija
Svarbiausi darbuotojaiAlessandro Anzani

Anzani (it. Anzani Moteurs d’Aviation) – italų kilmės Prancūzijos aviacijos inžinieriaus, sportininko, pramonininko Alessandro Anzani (18771956 m.) įkurta įmonė, variklių gamintoja. „Anzani“ turėjo gamyklas Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Italijoje, kuriose gamino patentuotus variklius orlaiviams, automobiliams, valtims ir motociklams.

Šios įmonės sukurtas trijų cilindrų vidaus degimo variklis buvo sumontuotas Antano Gustaičio gamybos lėktuve ANBO-I.

Alessandro Anzani, 1905 m.

A. Anzani buvo dviračių bei motociklų lenktynininkas, taip pat kūręs sportinius motociklus ir jų variklius. 1900 m. persikėlęs į Prancūziją, jis dalyvavo dviračių, vėliau – motociklų lenktynėse.[1] 1905 m. jis laimėjo keletą motociklų lenktynių ir pasiekė to meto motociklų pasaulio rekordą – 100 km/h. 1906 m. jo konstrukcijos varikliu varomas motociklas laimėjo pasaulio čempionatą.[2]

1907 m. jis sukūrė labai lengvą motociklo variklį. Šiuos variklius jis gamino tais pačiais metais Paryžiuje įkurtose dirbtuvėse, kuriose dirbo trys darbuotojai. A. Anzani taip pat kūrė laivus su povandeniniais sparnais ir sraigtus jiems.

1921 m. Anzani sukūrė dviračiui skirtą keturtaktį 75cm² darbinio tūrio variklį, leidusį diržine pavara varomam dviračiui pasiekti 70-75 km/h gretį ir 100 km sunaudoti iki litro benzino.[1]

Aviaciniai varikliai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Anzani „W“ tipo variklis

„Anzani“ variklius naudojo italų laivybos inžinierius. laivų ant povandeninių sparnų statybos pradininkas Enrico Forlanini.

Tobulindamas motociklų variklius „Anzani“ išvystė ir trijų cilindrų oru aušinamo radialinio variklio modelį, idealiai tikusį tuo metu kurtiems nedideliems lėktuvams.

Vienas pirmųjų tokių variklių, 25 AG galios „Anzani W-3“, dėl 72° kampu išdėstytų cilindrų forma priminusių raidę „W“ arba vėduoklę, gavęs atitinkamą pavadinimą („Fan“, angl. vėduoklė) buvo naudojamas 1909 m. pirmą kartą Lamanšo sąsiaurį perskridusiame Luji Blerjo (pranc. Louis Blériot) lėktuve „Blériot model XI“.

Trijų cilindrų, 3 litrų darbinio tūrio žvaigždinis "Y" formos 30 AG galios „Anzani“ variklis buvo sumontuotas ir į 1925 m. sukurtą ANBO-I.

Anzani variklių reklama, 1913 m.

Variklių tipai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Anzani 3 cilindrų „W“ tipo, 10–12 AG galios, dydis: 85 mm × 85 mm
  • Anzani 3 cilindrų „W“ tipo, 12–15 AG galios, dydis: 85 mm × 85 mm
  • Anzani 3 cilindrų „W“ tipo, 25–30 AG galios, dydis: 105 mm × 130 mm
  • ANBO-I ir jo kūrėjas. Gerai matomi 3 cilindrų "Y" formos variklio cilindrų blokai
    Anzani 3 cilindrų „W“ tipo, 30–35 AG galios, dydis: 120 mm × 130 mm
  • Anzani 3 cilindrų „W“ tipo, W 40–45 AG galios, dydis: 135 mm × 150 mm
    „Anzani W-3“, sumontuotas lėktuve „Blériot XI“
  • Anzani 3 cilindrų „W“ tipo, 45–50 AG galios
  • Anzani 6 cilindrų „W“ tipo, 45 AG galios, dydis: 100 mm × 120 mm
  • Anzani 3 cilindrų, žvaigždinis, raidės "Y" formos 30 AG galios
  • Anzani 4 cilindrų, raidės „V“ formos, 30–35 AG galios (aušinamas vandeniu), 35 AG galios esant 1600 aps./min.
  • Anzani 4 cilindrų, raidės „V“ formos 60–70 AG galios (aušinamas vandeniu)
  • Anzani 5 cilindrų, žvaigždinis, 45 AG galios
  • Anzani 5 cilindrų, žvaigždinis, 60 AG galios
  • Anzani 6 cilindrų, žvaigždinis, 45 AG galios esant 1300 aps./min.
  • Anzani 6 cilindrų, žvaigždinis, 70 AG galios
  • Anzani 7 cilindrų, žvaigždinis, 95 AG galios
  • Anzani 10 cilindrų, dvigubos žvaigždės formos, 100 AG galios
  • Anzani 14cilindrų, dvigubos žvaigždės formos, 160 AG galios
  • Anzani 20 cilindrų, keturgubos žvaigždės formos, 200 AG galios

Naujos gamyklos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Variklių paklausai augant pradinis cechas Paryžiuje nebegalėjo jos patenkinti. Jau 1909 m. „Anzani“ atidarė naują gamyklą Paryžiaus priemiestyje Kurbevua (pranc. Courbevoie).

1912 m. buvo atidaryta gamykla Londone, licencinę „Anzani“ variklių gamybą pradėjo kiti gamintojai.

1914 m. buvo atidaryta dar viena gamykla Monzoje (Italija).

Automobilių lenktynės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lenktyninis automobilis Demarcay-Anzani 016

1920 m. A. Anzani susidomoėjo automobilių lenktynėmis ir sukonstravo nedidelį automobilį, varomą vienu savo konstrukcijos 750 cm3 darbinio tūrio dviejų cilindrų varikliu. Šiuo oru aušinamu varikliu varomo automobiliai laimėjo keletą varžybų.

1923–1924 m. „Anzani“ taip pat gamino 1098 cm3 darbinio tūrio variklius, skirtus mažalitražiams sportiniams automobiliams (angl. cyclecar), tokiems kaip „TB Sports Cyclecar".

Gamyklų pardavimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žemės ūkio traktorius „British Anzani Iron Horse“

1927 m. sulaukęs penkiasdešimties metų A. Anzani nusprendė pasitraukti iš aktyvios veiklos, parduoti savo gamyklas Paryžiuje ir Londone.

Sau A. Anzani pasiliko tik gamyklą Monzos mieste ir apsigyveno Prancūzijos Kalvadoso regiono mieste Merville-Franceville.

Po pardavimo Didžiosios Britanijos padalinys išsaugojo pavadinimą „British Anzani Engineering Company“. Jis gamino 1496 cm3 variklius įmonės „AC Cars“ gamintiems mažalitražiams automobiliams, taip pat kitus variantus valtims, motociklams, žoliapjovėms. Įmonė galutinai buvo likviduota 1980 m.[2]

  1. 1,0 1,1 Alessandro Anzani – a life, British Anzani
  2. 2,0 2,1 British Anzani, British Anzani