A. Anzani buvo dviračių bei motociklų lenktynininkas, taip pat kūręs sportinius motociklus ir jų variklius. 1900 m. persikėlęs į Prancūziją, jis dalyvavo dviračių, vėliau – motociklų lenktynėse.[1] 1905 m. jis laimėjo keletą motociklų lenktynių ir pasiekė to meto motociklų pasaulio rekordą – 100 km/h. 1906 m. jo konstrukcijos varikliu varomas motociklas laimėjo pasaulio čempionatą.[2]
1907 m. jis sukūrė labai lengvą motociklo variklį. Šiuos variklius jis gamino tais pačiais metais Paryžiuje įkurtose dirbtuvėse, kuriose dirbo trys darbuotojai. A. Anzani taip pat kūrė laivus su povandeniniais sparnais ir sraigtus jiems.
1921 m. Anzani sukūrė dviračiui skirtą keturtaktį 75cm2 darbinio tūrio variklį, leidusį diržine pavara varomam dviračiui pasiekti 70-75 km/h gretį ir 100 km sunaudoti iki litro benzino.[1]
„Anzani“ variklius naudojo italų laivybos inžinierius. laivų ant povandeninių sparnų statybos pradininkas Enrico Forlanini.
Tobulindamas motociklų variklius „Anzani“ išvystė ir trijų cilindrų oru aušinamo radialinio variklio modelį, idealiai tikusį tuo metu kurtiems nedideliems lėktuvams.
Vienas pirmųjų tokių variklių, 25 AG galios „Anzani W-3“, dėl 72° kampu išdėstytų cilindrų forma priminusių raidę „W“ arba vėduoklę, gavęs atitinkamą pavadinimą („Fan“, angl. vėduoklė) buvo naudojamas 1909 m. pirmą kartą Lamanšo sąsiaurį perskridusiame Luji Blerjo (pranc. Louis Blériot) lėktuve „Blériot model XI“.
Trijų cilindrų, 3 litrų darbinio tūrio žvaigždinis "Y" formos 30 AG galios „Anzani“ variklis buvo sumontuotas ir į 1925 m. sukurtą ANBO-I.
Variklių paklausai augant pradinis cechas Paryžiuje nebegalėjo jos patenkinti. Jau 1909 m. „Anzani“ atidarė naują gamyklą Paryžiaus priemiestyje Kurbevua (pranc. Courbevoie).
1912 m. buvo atidaryta gamykla Londone, licencinę „Anzani“ variklių gamybą pradėjo kiti gamintojai.
1914 m. buvo atidaryta dar viena gamykla Monzoje (Italija).
1920 m. A. Anzani susidomoėjo automobilių lenktynėmis ir sukonstravo nedidelį automobilį, varomą vienu savo konstrukcijos 750 cm3 darbinio tūrio dviejų cilindrų varikliu. Šiuo oru aušinamu varikliu varomo automobiliai laimėjo keletą varžybų.
1923–1924 m. „Anzani“ taip pat gamino 1098 cm3 darbinio tūrio variklius, skirtus mažalitražiams sportiniams automobiliams (angl. cyclecar), tokiems kaip „TB Sports Cyclecar".
1927 m. sulaukęs penkiasdešimties metų A. Anzani nusprendė pasitraukti iš aktyvios veiklos, parduoti savo gamyklas Paryžiuje ir Londone.
Sau A. Anzani pasiliko tik gamyklą Monzos mieste ir apsigyveno Prancūzijos Kalvadoso regiono mieste Merville-Franceville.
Po pardavimo Didžiosios Britanijos padalinys išsaugojo pavadinimą „British Anzani Engineering Company“. Jis gamino 1496 cm3 variklius įmonės „AC Cars“ gamintiems mažalitražiams automobiliams, taip pat kitus variantus valtims, motociklams, žoliapjovėms. Įmonė galutinai buvo likviduota 1980 m.[2]