Antonina Mahari

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Antonina Povilaitytė–Mahari (arm. Անտոնինա Մահարի Պավլիտայտե, rus. Антонина Михайловна Повилайтите-Маари; 1923 m. gruodžio 29 d. Vilniuje – 2018 m. spalio 1 d. Jerevane) – iš Lietuvos kilusi Armėnijos rašytoja.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vilniaus universitete studijavo teisę, už priklausymą antisovietinei organizacijai 1944 m. buvo suimta ir kalinta. Vėliau ištremta į Krasnojarsko krašto Dzeržinsko kaimą (90 km nuo Kansko). Susipažino su ten tremtyje buvusiu armėnų rašytoju Gurgenu Ačemianu (literatūrinis slapyvardis Gurgenas Mahari) ir ištekėjo už jo. Gimė duktė Rūta–Nazik.

1954 m. tremtis baigėsi ir sutuoktiniai persikėlė gyventi į Jerevaną. Mirė duktė. Vyrą reabilitavo ir rašytojų name šeimai buvo skirtas butas. 1955 m. gimė sūnus Gurgenas. 1969 m. poilsio Palangoje metu sutuoktinis mirė, palaidotas Jerevane. 1997 m. neteko sūnaus Gurgeno.

Pakutinius gyvenimo dešimtmečius A. Mahari praleido vargingose gyvenimo sąlygose, materialiai jai padėdavo Armėnijos rašytojų sąjunga.

Kurti Antonina Mahari pradėjo paskatinta savo vyro. Pirmasis kūrinys apie gyvenimą Sibire buvo išspausdintas 1970 m. Beirute, Libano armėnų diasporos leidžiamame žurnale „Nairi“. 1994 m. Antelio mieste (Libanas) pasirodė ir pirmoji jos knyga – „Mano Odisėja“ (2003 m. išversta į rusų kalbą). Dar dvi knygos išleistos jau po Armėnijos nepriklausomybės paskelbimo, nemažai kūrybos išspausdinta žurnale „Literaturnaja Armenija“. Nuo 1997 m. priklausė Armėnijos rašytojų sąjungai.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Mano Odisėja“ (1994 m.)
  • „Mano Odisėja“ (2003 m.)
  • „Liaudies tarnas“ (2004 m.)
  • „Prisiminimai ir apsakymai“ (2011 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]