Pereiti prie turinio

Antipolas

Koordinatės: 14°34′8″ š. pl. 121°10′12″ r. ilg. / 14.56889°š. pl. 121.17000°r. ilg. / 14.56889; 121.17000 (Antipolas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Antipolas
Lungsod ng Antipolo
Antipolo rotušė
Antipolas
Antipolas
14°34′8″ š. pl. 121°10′12″ r. ilg. / 14.56889°š. pl. 121.17000°r. ilg. / 14.56889; 121.17000 (Antipolas)
Laiko juosta: (UTC+8)
Valstybė Filipinų vėliava Filipinai
Regionas CALABARZON
Provincija Risalio provincija
Gyventojų (2015) 776 386
Plotas 306,1 km²
Tankumas (2015) 2 536 žm./km²
Altitudė 156 m
Tinklalapis www.antipolo.ph
Vikiteka Antipolas

Antipolas (tag. Lungsod ng Antipolo) – miestas Filipinuose, didžiausias CALABARZON regione, Risalio provincijos sostinė. Įsikūręs smarkiai urbanizuotoje teritorijoje, laikomas stambiausiu priemiesčiu už sostinės Manilos regiono ribų. 7–asis miestas pagal gyventojų skaičių Filipinuose, priskaičiuojantis apie 776 tūkst. gyventojų (2015). Didžiąją populiacijos dalį sudaro tagalai.

Miestas plyti Lusono salos viduryje, 26 km į rytus nuo šalies sostinės Manilos, Sierra Madre kalnagūbrio šlaituose. Didesnė miesto dalis įsikūrusi ant plokščios aukštikalnės. Miestas padalintas į 16 administracinių rajonų.

Antipolo geografinė padėtis

Miesto vardas prigijo nuo tipolo (duonmedžio), kurių gausiai derėjo apylinkėse. Pranciškonų misionieriai į Antipolą atvyko 1578 m., pasistatė nedidelę Boso-Boso bažnyčią. Neilgai trukus juos 1591 m. išstūmė jėzuitai, kurie parapijoje įkūrė gyvenvietę. Apie 1601 m. Antipole krikščionių skaičius padidėjo maždaug iki 3000, o čiabuvių sumažėjo, nes jie traukėsi į regiono gilumą. Maniloje kilę kinų maištai pasiekė Antipolą 1602 m., dėl ko buvo sugriauta bažnyčia. 1650 m. kaimas tapo miestu, Todo provincijos dalimi.

Per Antrąjį pasaulinį karą mieste veikė pasipriešinimo būriai, kovoję su japonų okupacine valdžia. Miestas smarkiai nukentėjo nuo amerikiečių aviacijos antpuolio 1945 m. vasario 17 d. Buvo evakuota dalis miestiečių, sugriauta bažnyčia. Netrukus, kovo 12 d., miestą išlaisvino filipiniečių ir amerikiečių kareiviai.

Pagal vietos valdžios pajamų klasifikaciją Finansų ministerija 2005 m. Antipolą priskyrė „pirmos klasės miestų“ grupei. 2007 m. mieste registruota iš viso pajamų 993,1 mln. arba 5,6 proc. daugiau nei ankstesniais finansiniais metais. 2010 m. ši suma išaugo iki 1,56 mlrd. Manilos metropolijos kaimynystė skatino nekilnojamojo turto sektoriaus augimą.

Turistų traukos objektai: Antipolo katalikų katedra, Hinulugang Taktak vandens krioklys nacionaliniame parke. Veikia valstybinis Risalio ir Fatimos universitetai.

Antipolas – kelionių gidai, susiję su straipsniu