Antanas Krištopaitis
Antanas Krištopaitis | |
---|---|
Antanas Krištopaitis 2009 m. | |
Gimė | 1921 m. gegužės 21 d. Valdomai, Gruzdžių valsčius |
Mirė | 2011 m. gegužės 6 d. (89 metai) Šiauliai |
Veikla | Lietuvos dailininkas, kolekcionierius, etnografas, visuomenės veikėjas |
Žymūs apdovanojimai | |
Mikelio prizas | |
Vikiteka | Antanas Krištopaitis |
Antanas Krištopaitis (1921 m. gegužės 21 d. Valdomai, Gruzdžių valsčius – 2011 m. gegužės 6 d. Šiauliai. Palaidotas Gruzdžių kapinėse.) – Lietuvos dailininkas, kolekcionierius, etnografas, visuomenės veikėjas, Šiaulių miesto garbės pilietis.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Valdomų pradinėje mokykloje, Šiaulių berniukų gimnazijoje, kurioje pirmąsias dailės žinias jam suteikė mokytojas skulptorius Petras Aleksandravičius (1906–1997). Tarybų Sąjungai okupavus Lietuvą, 1940 m. abiturientas Antanas Krištopaitis buvo areštuotas, o 1942 m. nuteistas ir išvežtas į Rusiją 10-čiai metų kalėti. Kalėjimuose ir lageriuose, Urale ir Sibire praleido 17 jaunystės metų. Tremtyje dirbo lagerio dailininku, vėliau dailininku Ulan Udės operos ir baleto teatre, sukūrė scenografiją 14 operų ir baletų.
1958 m. grįžo į Lietuvą, į Šiaulius. 1958–1982 m. Šiaulių dramos teatro vyresnysis dailininkas dekoratorius, dekoracijų cecho vedėjas, dekoravo daugiau nei 120 spektaklių.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visą gyvenimą daug piešė, tapė, liejo akvareles. Ypač daug jėgų atidavė liaudies architektūros paveldui fiksuoti – važinėdamas po Lietuvą nuliejo ir nupiešė apie 600 bažnyčių, apie 200 malūnų, daug istorijos ir gamtos paminklų (piliakalnių, paminklinių medžių, jubiliejinių, memorialinių paminklų) ir kitų vaizdų. Tai neįkainojamas meno, ikonografijos turtas, kurio reikšmė nuolat didėja, nes dalies pieštų objektų jau nebėra, kiti pakeisti, pakitusi jų aplinka.
Sukūrė didžiulę autoportretų seriją, priskaičiuojama apie 60 autoportretų, kurie, kaip unikali ekspozicija, 1996 m. įrašyta į Lietuvos rekordų knygą. Dailininkas dalyvauja parodose, jo darbų yra įsigiję Telšių, Plungės, Kretingos muziejai. Daugiausia – 645 paveikslai – saugomi Šiaulių „Aušros“ muziejuje.[1]
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos malūnai Antano Krištopaičio akvarelėse: albumas. – Vilnius: Maldžio fondas, 2007. – 223 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-9960-0-2
- Lietuvos bažnyčios Antano Krištopaičio akvarelėse: albumas. – Kaunas: Lututė, 2008. – 224 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-018-5
- Lietuvos medžiai Antano Krištopaičio akvarelėse: albumas. – Kaunas: Lututė, 2008. – 167 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-37-019-2
- Į vieną gyvenimą netelpantis: atsiminimai, sudarė Ričardas Jakutis, red. Regina Petkevičienė. Serijos Šiaulių miesto garbės piliečiai septintoji knyga. Saulės delta, 2011 m. ISBN 978-9955-732-72-3
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1997 m. Mikelio prizas už aktyvų dalyvavimą miesto kultūros gyvenime, kraštotyros darbe, istorinio, architektūrinio paveldo fiksavimą;
- 2001 m. Pelikso Bugailiškio premija;
- Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-847 2003 m. rugsėjo 11 d. suteiktas Šiaulių Garbės piliečio vardas,
- 2007 m. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Autoportretas
-
Autoportretas
-
Autoportretas
-
Autoportretas
-
Šiaulių malūnas
-
Ąžuolas Trumpaitėliuose
-
Šiaulių Petro ir Povilo bažnyčia
-
Autografas
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Antano Krištopaičio medinių bažnyčių akvarelės Archyvuota kopija 2015-09-23 iš Wayback Machine projekto.