Antanas Karužas (1869)
Antanas Karužas (1869 m. Rusijos imperijos Suvalkų gubernijos Marijampolės apskrities Veiverių valsčiaus Grigaliūnų kaime – 1922 m. vasario 18 d. Vilniuje) – Rusijos imperijos kariuomenės kariškis.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po Veiverių pradinės liaudies mokyklos baigimo buvo pašauktas į Rusijos carinę armiją. Atitarnavęs privalomą laiką, nusprendė likti kariuomenėje toliau. Liktinis A.Karužas atostogų tėviškėje metu vedė Konstanciją iš gretimo Petkeliškių kaimo. Su šeima apsigyveno Didžiajame Naugarde, kur buvo įsikūręs jo dalinys. Dalyvavo Rusijos–Japonijos kare, buvo sužeistas ir apdovanotas ordinu. Dirbo pulko štabe raštininku ir kt. 1904 m. gimė duktė Marija, 1906 m. sūnus Aleksandras, 1908 m. duktė Anelė, 1909 m. dukra Genovaitė, 1911 m. sūnus Antanas.
Po Pirmojo pasaulinio karo Karužai iškeliavo į Lietuvą ir 1922 m. sausio 1 d. pasiekė Vilnių. Tų pačių metų vasario 15 d. mirė motina Konstancija, o po trijų dienų ir tėvas Antanas – abu karantine užsikrėtę vidurių šiltine. Našlaičiais likusius penkis vaikus Vilniaus švietimo draugija „Rytas“ apgyvendino prieglaudoje, po to bendrabutyje. Jie pradėjo mokytis Vilniaus mokyklose, vėliau lankė Vytauto Didžiojo gimnaziją. Aleksandras Karuža tapo žymiu Vilniaus krašto pedagogu, Marija Karužaitė-Horodničienė – garsia Lietuvos oftalmologe, Antanas Karužas – žinomu Lenkijos pianistu ir muzikos pedagogu, Lenkijos muzikos įrašų režisūros mokyklos įkūrėju.