Antanas Adomaitis (1916)
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Antanas Adomaitis (1916 m. sausio 9 d. Kielionyse, Prienų rajonas – 1990 m. liepos 31 d. Kaune, palaidotas Rokantiškių kapinėse Vilniuje) – Lietuvos chorvedys, pedagogas, žurnalistas, kompozitorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmieji muzikos mokytojai buvo E. Hezbek-Hanzen ir Jadvyga Čiurlionytė. 1928–1940 m. mokėsi Kauno aklųjų institute. 1944–1948 m. Kauno konservatorijoje studijavo specialiąją harmoniją (dėst. prof. Juozas Gruodis), kompozicijos teoriją (dėst. Antanas Račiūnas), choro dirigavimą (dėst. Antanas Budriūnas ir Nikodemas Martinonis). 1952 m. su pagyrimu baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos doc. Antano Budriūno choro dirigavimo klasę.
1940–1964 m. Kauno aklųjų mokyklos-internato muzikos ir dainavimo mokytojas, vadovavo moksleivių ir Lietuvos aklųjų draugijos Kauno skyriaus mišriesiems chorams ir vokaliniams ansambliams.
Suorganizavo dainų ir šokių ansamblį, kuris gerai pasirodė Baltijos respublikų Aklųjų draugijų meno mėgėjų olimpiadoje Rygoje. Mišrųjį chorą parengė 1946, 1950, 1955 ir 1960 m. respublikinėms dainų šventėms, kur chorų konkursuose pelnytos pirmosios vietos. Pirmąsias vietas choras laimėjo Baltijos respublikų Aklųjų draugijų olimpiadose Rygoje (1955 m.), Tartu (1957 m.) ir Kaune (1959 m.). Chorą išmokė ir sudėtingesnių klasikinių bei šiuolaikinių kūrinių, surengė Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, M. K. Čiurlionio ir kitų kompozitorių minėjimus-koncertus; choras dainavo Kaune, Panevėžyje, Kelmėje, Raseiniuose ir kitur.
1960–1964 m. Kauno vaikų klubo „Ateitis“ meno vadovas. 1964 m. Vilniuje įkūrė vaikų klubą „Šaltinėlis“ ir iki 1967 m. vadovavo meno mėgėjų būreliams.
1965–1967 m. Vilniaus aklųjų gamybinio kombinato direktoriaus pavaduotojas kultūros reikalams, Vilniaus aklųjų tarprajoninių kultūros namų meno vadovas, mišriojo choro bei vokalinių ansamblių vadovas. 1967–1970 m. Lietuvos aklųjų draugijos biuletenio „Naujienos“ vyresnysis redaktorius, o vėliau – žurnalo „Mūsų žodis“ redakcijos darbuotojas ir „Versmės“ leidyklos redaktorius.
A. Adomaitis buvo didelis visuomenininkas, vienas iš Lietuvos aklųjų draugijos organizatorių, daug metų vadovavo Aklųjų draugijos Kauno skyriui, ne kartą buvo renkamas šios draugijos Centro valdybos revizijos komisijos pirmininku. Nuo 1972 m. Žurnalistų sąjungos narys. 1987 m. apdovanotas Kultūros žymūno ženklu.
Kūryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Harmonizavo lietuvių liaudies dainų, sukūrė dainų chorams, vokaliniams ansambliams ir solistams. Išpopuliarėjo jo harmonizuotos liaudies dainos „Pempel pempel“, „Gieda volungė“, „Tėvas su motina savo“, „Kurpius“, „Oi sklidur plūdur“ ir kt. Choristai pamėgo dainas „Pavasario valsas“, „Daina prie Nemuno užgimus“, „Gimtinė“, „Po mylimą šalį“. Sukūrė ir giesmių.
Brailio raštu parašė daug publicistinių straipsnių, apybraižų ir atsiminimų apie muzikus ir kitus Lietuvos kultūrai nusipelniusius žmones. Brailio raštu parengė natų spaudai, parašė penkias atsiminimų knygas „Mano draugai ir bičiuliai“. Organizavo radijo laidas, rašė joms tekstus ir pats juos skaitė. Suorganizavo susitikimų su muzikais ir rašytojais, taip pat savo autorinių koncertų.