Antanas
Antanas – lotyniškos kilmės lietuviškas vardas, kilęs iš romėnų giminės vardo Antonius.
Vardadienis birželio 13 d.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Labai senas vardas, tiksli kilmė nežinoma. Manoma, kad tai etruskų vardas, kurį perėmė romėnai.
gr. anthos 'gėlė', o žodis antionos – „pirmagimis“. Pagal kai kuriuos šaltinius šis vardas gali reikšti „vertas pagyrų, vertas pagarbos“.
Į lietuvių kalbą pateko iš rytų slavų kalbos dar iki Lietuvos krikšto, ne vėliau kaip XI amžiuje.[1] Rytų Aukštaitijoje tebevartojama jo tarmiška forma Untanas.
Statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Labai populiarus vardas Lietuvoje. 2004 m. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, buvo antras pagal populiarumą. Populiarumas turėtų mažėti, kūdikiams vardas duodamas nedažnai.
Populiariausi gyventojų vardai (2004)]] | ||
---|---|---|
Eil. | Vyrai | Moterys |
1. | Jonas | Ona |
2. | Antanas | Janina |
3. | Vytautas | Irena |
4. | Juozas | Elena |
5. | Petras | Danutė |
© Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Gyventojų registro duomenys |
Žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Antanas Baranauskas, poetas, kalbininkas, vyskupas
- Antanas Merkys, politikas, ministras pirmininkas
- Antanas Mockus, filosofas, matematikas, politikas
- Antanas Nedzinskas, Seimo narys, dainų atlikėjas
- Antanas Samuolis, dailininkas
- Antanas Sireika, krepšinio treneris
- Antanas Smetona, politikas, prezidentas
- Antanas Sniečkus, politikas, LKP vadovas
- Antanas Strazdas, poetas
- Antanas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas
- Antanas Valionis, politikas
- Antanas Venclova, poetas, rašytojas
- Antanas Vienuolis, rašytojas, dramaturgas
- Antanas Škėma, rašytojas
- Antanas Šurna, aktorius
- Antanas Žmuidzinavičius, dailininkas, kolekcininkas
Vietovardžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvenvietės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dalis gyvenviečių pavadinimų, kilusių iš vardo Antanas:
- Antanai – Švenčionių r. sav.
- Antanaičiai – Širvintų r. sav.
- Antanašė – Rokiškio r. sav.
- Antanava – Anykščių r. sav.
- Antanava – Jurbarko r. sav.
- Antanava – Kėdainių r. sav.
- Antanava – Kelmės r. sav.
- Antanava – Mažeikių r. sav.
- Antanava – Molėtų r. sav.
- Antanava – Molėtų r. sav.
- Antanava – Molėtų r. sav.
- Antanava – Molėtų r. sav.
- Antanava – Panevėžio r. sav.
- Antanavas – Ignalinos r. sav.
- Antanavas – Kazlų Rūdos sav.
- Antanavas – Vilniaus r. sav.
- Antanėliai – Širvintų r. sav.
- Antaninava – Širvintų r. sav.
- Antaninava – Molėtų r. sav.
- Antaniškė – Ignalinos r. sav.
- Antaniškė – Švenčionių r. sav.
- Antaniškės – Šalčininkų r. sav.
- Antaniškės – Trakų r. sav.
- Antaniškės – Zarasų r. sav.
- Antaniškės – Zarasų r. sav.
- Antaniškiai – Kelmės r. sav.
- Antaniškiai – Prienų r. sav.
- Antaniškiai – Šakių r. sav.
- Antaniškis – Anykščių r. sav.
- Antaniškis – Zarasų r. sav.
- Antanoša – Širvintų r. sav.
- Antanuvka – Anykščių r. sav.
- Antanuvka – Molėtų r. sav.
Vandens telkiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Antanavo HE tvenkinys – Kazlų Rūdos sav.
Miškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Antanavos miškas – Akmenės r. sav.
- Antanaičių miškas – Kaišiadorių r. sav.
Nacionaliniai parkai, rezervatai ir draustiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Antanų pedologinis draustinis – Švenčionių r. sav.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Krikščionybės ištakos Lietuvoje Archyvuota kopija 2008-03-28 iš Wayback Machine projekto.