Ankstyvoji dirvabudė
| Agrocybe praecox | ||
|---|---|---|
_Fayod_146356_crop.jpg) (Agrocybe praecox | ||
| Mokslinė klasifikacija | ||
 Index Fungorum
| ||
| Binomas | ||
| Agrocybe praecox (Pers.) Fayod, 1889 | ||
| Sinonimas | ||
|
Ankstyvoji dirvabudė (Agrocybe praecox) – kiškiabudinių šeimai priklausantis valgomas grybas, turintis vidutiniškas maistines savybes. Lietuvoje dažna.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kepurėlė (3–6 cm skersmens), jaunų vaisiakūnių plona, nemėsinga, iš pradžių pusiau apvali, vėliau paplokščia, su plačiu gūbreliu. Luobelė lygi blizganti,gelsva, balta, baltintos kavos spalvos, lygi arba smulkiai plaušuota, kraštai su apvalkalo liekanomis.Lakšteliai pilkšvi, senų grybų rausvi, violetiškai rusvi, tankūs, iki 1 cm pločio, priaugtiniai. Kotas 4–6 cm (kartais 5 – 10 cm)ilgio, 0,5 – 1 cm storio, labai laibas cilindriškas, iš pradžių pilnaviduris, vėliau tuščiaviduris, ties pagrindu nežymiai storėjantis. Odiškas, balsvos spalvos, paprastai greit nukrintantis rinkis juosia viršutinę koto dalį; aukščiau rinkio kotas baltas, žemiau jo pilkai rusvas, su apnašu, pagrindas su vegetatyvinės grybienos gijelėmis. Kepurėlės trama balta, minkšta plaušinga, miltų kvapo ir kartoko skonio, o koto trama gelsva, sultinga, kartoko skonio. Sporos pilkai rusvos 9-13x5-6 μm.
Spalvos kaita: kepurėlės spalva įvairuoja nuo balsvos iki geltonos iki ochros geltonumo. Lakšteliai ilgai būna balsvi, rausvai rudi.
Augavietė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Šis grybas dažnai sutinkamas lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, parkuose, soduose, žolėtose vietose, pavieniui arba grupelėmis.
Panašios rūšys: Kietoji dirvabudė (Agrocybe dura)
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Didysis gamtos vadovas „Grybai“, išsamus grybų ir jų rinkimo žinynas, „Mūsų knyga“, 2004 m., (128 psl.) ISBN 9955-573-65-1
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Apie Lietuvoje augančius grybus Archyvuota kopija 2014-04-27 iš Wayback Machine projekto.
