Anicetas Jonutis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Anicetas Jonutis
Gimė 1935 m. spalio 20 d. (84 metai)
Kuršai, Varnių valsčius
Sutuoktinis (-ė) Danutė Jonutienė
Vaikai Žilvinas Jonutis, Jūratė Jonutytė-Morkuvienė
Veikla dailininkas tekstilininkas
Partija 1965 m. SSKP
Alma mater 1961 m. LSSR dailės institutas

Anicetas Jonutis (g. 1935 m. spalio 20 d. Kuršuose, Varnių valsčius) – Lietuvos dailininkas tekstilininkas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1955 m. baigė Telšių taikomosios dailės vidurinę mokyklą, 1961 m. LSSR dailės institutą, mokytojai Juozas Balčikonis, Leonas Katinas, Leonas Žuklys. 1961–1984 m. Lentvario kilimų fabriko dailininkas. Per 23 darbo fabrike metus sukūrė 155 kilimų projektus, penkiasdešimčiai jų suteikti autoriniai liudijimai.

19711999 m. dėstė Vilniaus Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje-internate (dab. Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla), 1984–1988 m. Vilniaus dailės instituto Tekstilės katedroje, nuo 1987 m. docentas.

Nuo 1966 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. [1]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sukūrė daugiau kaip 150 kilimų projektų masinei gamybai, scenos uždangų (Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui, Alytaus medvilnės kombinato kultūros rūmams). Išaudė daugiau kaip 60 unikalių gobelenų: „Audėjos“ (1968 m.), „Akmenys“ (1976 m.), „Saulė“ (1979 m.), „Smaragdas“ (1991 m.); „Kilimą su LSSR herbu“ (1983 m.), 12 m² herbinį kilimą LR Prezidentūros posėdžių salei (bendraautoriai Žilvinas Jonutis, Jūratė Jonutytė-Morkuvienė, Danutė Jonutienė, 1998 m.). Kūriniams būdinga ritmiška kompozicija, sodrios spalvos. Nuo 2000 m. atsidėjo daugiausia tapybai, nuliejo akvarelių.

Nuo 1959 m. dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje, individualios parodos surengtos Vilniuje – 1986 m., 1995 m., 1998 m., 1999 m., 2002 m., Druskininkuose – 2000 m. Kūrinių turi Lietuvos dailės muziejus. [2][3]

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1974 m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://samogitia.mch.mii.lt/kultura/dailejonutis.lt.htm
  2. Nijolė Žilinskienė. Anicetas Jonutis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 135 psl.
  3. Nijolė Žilinskienė. Anicetas Jonutis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 722 psl.