Andrius Bulota (1907)
| Andrius Bulota | |
|---|---|
| Gimė | 1907 m. rugsėjo 22 d. Putriškiai, Padovinio valsčius |
| Mirė | 1974 m. spalio 28 d. (67 metai) Druskininkai |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Veikla | teisininkas |
| Partija | 1958 m. SSKP |
| Alma mater | 1960 m. Vilniaus universitetas |
.jpg)
Andrius Bulota (1907 m. rugsėjo 22 d. Putriškiuose, Padovinio valsčius – 1974 m. spalio 28 d. Druskininkuose) – Lietuvos teisininkas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dėdė visuomenės veikėjas Andrius Bulota (1872–1941).
1925 m. įstojo į Lietuvos universitetą. 1929 m. gegužės 6 d. dalyvavo pasikėsinime į ministrą pirmininką Augustiną Voldemarą. Po to per Lenkiją emigravo į Čekoslovakiją, 1931 m. persikėlė į Vieną. 1934 m. dalyvavo antinaciniame judėjime Austrijoje. 1936–1939 m. Ispanijos pilietinio karo dalyvis.
1940–1941 m. dirbo LSSR užsienio reikalų komisariate, Valstybinėje plano komisijoje. 1943–1944 m. antinacinės pogrindinės organizacijos „Lietuvos išlaisvinimo sąjunga“ narys. Su Juozu Vitu redagavo pogrindinį laikraštį „Tėvynės frontas“ ir atsišaukimus.[1]
1945–1956 m. dirbo LSSR mokslų akademijoje. 1948–1954 m. Vilniaus pedagoginio instituto, nuo 1954 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, 1961–1973 m. Valstybinės teisės katedros vedėjas. 1962 m. teisės mokslų kandidatas, nuo 1965 m. docentas. 1965 m. LTSR nusipelnęs kultūros veikėjas.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Nuo baltojo žirgo iki svastikos. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1962. – 176 p.: iliustr.
- Artimųjų Rytų krizė; Izraelio agresija prieš arabų valstybes: medžiaga lektoriui. – Vilnius, 1970. – 25 p.
- Ten, už kalnų, Ispanija. – Vilnius: Vaga, 1974. – 325 p.: iliustr.
- Limuzinas Nr. 4 (dokumentinė apysaka), išl. 1977 m.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Andrius Bulota. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 305
- ↑ Andrius Bulota. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 608 psl.