Andrioniškio kapinės

Koordinatės

55°35′44″š. pl. 25°02′16″r. ilg. / 55.59566°š. pl. 25.037887°r. ilg.

Vieta

Anykščių rajono savivaldybė

Seniūnija

Andrioniškio seniūnija

Plotas

0,95 ha

Naudotas

veikiančios

Registro Nr.

u.k. 25101 / 17258 / 16784

Andrioniškio kapinės – civilinės kapinės, veikiančios Anykščių rajone, Andrioniškio miestelyje. Kapinės įsikūrusios P. Markūno gatvės gale, vakariniame miestelio pakraštyje. Užima 0,95 ha plotą, supamą miško. Centrinėje dalyje kapinės išsidėsčiusios ant kalvelės. Jos aptvertos akmens mūro tvora. Senųjų kapinių dalis užstatyta stichiškai, nelikę patogių praėjimų. Naujose kapinėse, kuriose andrioniškiečiai dar nelaidojami, paruoštas būsimų kapaviečių planas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parapijos kapinės įrengtos ir pašventintos 1914 m. Anykščių klebono Jono Vodopalo. Anksčiau buvo laidojama prie Andrioniškio bažnyčios. Jos šventoriuje išlikę XIX a. čia buvusių kapinių palaidojimų su antkapiniais paminklais.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinėse yra į Kultūros vertybių registrą įrašytų objektų:

Lietuvos karių laidojimo vieta,^[1] kurioje palaidoti kovoje su lenkų raiteliais 1920 m. lapkričio 21 d. žuvę Troškūnų būrio šauliai: Jonas Budrevičius, Antanas Miškeliūnas ir Antanas Žarskus Bendra kapavietė yra kapinių priekinėje dalyje, įkalnėje.
Lietuvos partizanų kapai,^[2] kuriuose palaidoti 22 laisvės gynėjų palaikai: Kazio Matuliausko-Žolyno, Boleslovo (Balio) Skardžiaus-Jokerio, Alfonso Sriubo, Juozo Vaskočiaus (Vatkočiaus), Juozo Žalnerevičiaus-Skripkos, Vaclovo (Vacio) Girdėno-Algimanto, Henriko Kazlausko-Daukanto (Genriko ?), Žygimanto, Jono Mirinavičiaus-Daukanto, Petro Kavaliausko-Vieversio, Stanislovo (Stasio) Garunkščio-Šalčio, Antano Linkevičiaus-Margio, Broniaus Zarembos-Abžargevičiaus (Abžaškevičiaus), Aloyzo Šimonio-Strauso, Šeškaus, Juozo Gražio-Viesulo, Petro Mameniškio-Girėno, Jono Žąsino-Vanago, Vlados Magylaitės-Slapukės, Povilo Mickūno-Jaunučio, Jono Šimonio-Šposo, Povilo Grumbino-Ąžuolo, Antano Lapienio-Šermukšnio-Lapės, Antano Rutavičiaus.

Pagrindinio tako kairėje pastatyti Lietuvos kario kryžiai vietos gyventojų šioje vietoje palaidotų 1945 m. birželio 25 d. Daugulių kaime žuvusių partizanų atminimui. Antkapinis paminklas šioje vietoje žymi slapta palaidotų apylinkėse žuvusių partizanų atminimui. Pagrindinio tako dešinėje pastatytas antkapinis paminklas ir Lietuvos kario kryžius šioje vietoje palaidotų Mieliauskų šeimos narių, partizanų ryšininkių Onos ir Emilijos Mieliauskaičių, atminimui.

Kapinių kalvos pietvakariniame šlaite įrengtas rašytojo Antano Biliūno šeimos kapas. Jame kartu palaidota žmona ir duktė, antkapis pastatytas 1970 m.^[3]