Amerikanidai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Šiaurės Amerikos indėnas

Pietų Amerikos indėnai ašaninkai

Amerikanidai – žmonių didžioji rasė, gyvenanti Šiaurės ir Pietų Amerikoje.

Dažnai priskiriami mongolidams, bet turi daug skirtingų bruožų, todėl neretai laikomi savarankiška didžiąja rase.

Požymiai

• Plaukai tiesūs, juodi
• Veidas:
  • vidutiniškai ar silpnai plokščias
  • dažnai stambus
• Akys tamsios, akių plyšiai platesni negu mongolidų, bet siauresni negu europidų.
• Nosis stambi, kartais iškila nugarėle.
• Epikantas retas, bet tarp vaikų pasitaiko gana dažnai. Vaikui augant ir aukštėjant nosies šakniai dažniausiai išnyksta.
• Galva dažnai didelė
• Ūgis vidutinis ar aukštas
• Dažnai kūnas masyvus, jei normaliai maitinasi.

Mažosios rasės

Arizonos ir Kalifornijos indėnų oda tamsiausia.

Kartais išskiriamas paleoamerikinė mažoji rasė. Jos atstovai gyvena Ugnies Žemėje (pati pietinė Pietų Amerikos dalis) ir kai kuriose Amazonijos teritorijose.

Jiems būdinga dolichocefalija (ilgagalvystė), banguoti, net garbanoti plaukai (bakairių gentis), žemas ūgis. Kai kurių grupių (siriono gentis) barzdotumas labiau išreikštas nei kitų indėnų. Kai kurie antropologai teigia, kad šie bruožai yra paveldėti iš seniausių Amerikos gyventojų, kurie atplaukė iš Melanezijos.

Kita, dabar jau praktiškai išnykusi grupė – Patagonijos mažoji rasė. Jos atstovai buvo labai aukšti, jie buvo brachicefalai, jų nosys buvo tiesios, veidas stačiakampis, su išreikštais skruostakauliais, plačiu apatiniu žandikauliu. Oda buvo tamsiai ruda.