Ali

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Ali
Rashidun Caliph Ali ibn Abi Talib - علي بن أبي طالب.svg
Kalifo Ali kaligrafinis užrašas
Alidų dinastija
Visas vardas: Ali ibn Abi Talibas
Gimė: 601 m. rugsėjo 20 d.
Meka, Arabija
Mirė: 661 m. sausio 27 d. (59 metai)
Kufa, Irakas
Palaidotas: Imamo Ali mečetė, Nadžafas
Tėvai: Abu Talibas, Fatima bint Asad
Sutuoktinis(-ė): Fatima, Umama bint Zainab, Um ul-Banin, Leila bint Masud, Asma bint Umajis, Chaula bint Džafar, Al Sahbabint Rabija
Vaikai:

13 sūnų, 3 dukterys

Religija: islamas
Rašidunų kalifas
Kelintas: 3
Ėjo pareigas: 656 – 661
Pirmtakas: Utmanas ibn al-Afanas
Įpėdinis: Hasanas ibn Ali
Ali ibn Abi Talib nužudymas - tapytojas: Yousefas Abdinejadas (Yousef Abdinejad)

Ali, visas vardas Ali ibn Abi Talibas (arab. علي بن أبي طالب = ʿAlī ibn Abī Ṭālib; g. 601 m. rugsėjo 20 d. – m. 661 m. sausio 27 d.) – ketvirtasis teisingasis (rašid) kalifas (656661 m.), pranašo Mahometo pusbrolis ir jo dukters Fatimos vyras. Vienas pirmųjų priėmusiųjų islamą. Šiitai Ali laiko tiesioginiu Mahometo valdžios ir jo pranašiškos veiklos paveldėtoju, pirmuoju imamu ir garbina jį kaip šventąjį.[1]

Laikoma, kad Ali gimė Mekoje, toje vietoje, kur dabar Kaabos šventykla. Jo tėvas buvo Abu Talibas iš įtakingo Banu Hašim kuraišitų klano. Augo vienuose namuose su Mahometu. Šiam gavus dieviškąjį apreiškimą, Ali buvo pirmasis vyras, priėmęs islamą (tuomet jam buvo 12 metų), ir antrasis žmogus (po Mahometo žmonos Chadidžos bint Chuvailid). Netrukus po Mahometo atliko hidžrą į Mediną. Ten buvo atkaklus Mahometo šalininkas, padėjo jam kovose. Vedė kovas puldinėjant karavanus iš Mekos bei ginant augančią musulmonų bendruomenę. 656 m. nužudžius kalifą Usmaną, Mahometo bendražygiai Ali išrinko trečiuoju Arabų kalifato kalifu. Jo valdymo metais kilo pirmasis pilietinis karas (pirmoji fitna), kuomet prieš Ali sukilo Omejadų klano kalifas Muavija I iš Sirijos ir Mahometo trečioji žmona Aiša bint Abu Bakr su kitais iš Medinos. Ali sostinė buvo jo rėmėjų Kufa Irake. Ali kariuomenė 656 m. įveikė Aišą su jos rėmėjais taip vadinamajame Kupranugario mūšyje prie Basros. Ali ir Muavijos pajėgos 657 m. susitiko Sifino mūšyje (prie dab. Rakos) ir buvo nuspręsta derėtis dėl valdžios. Ali autoritetas smuko, prieš jį Irake sukilo charidžitai.

661 m. Ali buvo užpultas besimeldžiantis mečetėje Kufoje charidžitų žudiko ir po dviejų dienų mirė. Jis buvo palaidotas nežinomoje vietoje dykumoje. Pagal islamo tradiciją, vėliau jo kapavietę atrado kalifas Harūnas ar Rašidas ir toje vietoje pastatė Imamo Ali mečetę (Nadžafas). Po jo mirties visa valdžia kalifate perėjo Muavijai I, Ali sūnui Hasanui atsisakius pretenduoti į kalifo postą. Ali islamo kultūroje laikomas drąsos, išminties, tikėjimo įsikūnijimu, vertinamas už ištikimybę Mahometui, nuoširdumą, atlaidumą priešams. Todėl Ali itin svarbus mistiniame islame – sufizme. Sufijai save kildina iš Ali giminės. Tarp Ali sūnų buvo Huseinas ibn Ali, svarbus islamo istorijoje, ypač šiitiškoje tradicijoje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ali. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001