Fatima bint Muhamed

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Fatima bint Muhamed
Fatimos vardo kaligrafija
Gimė apie 605 m.
Meka
Mirė 632 arba 633 m.
Medina
Tautybė arabė
Tėvas Mahometas
Motina Chadidža bint Chuvailid
Sutuoktinis (-ė) Ali ibn Abu Talibas
Vaikai Hasanas ibn Ali,
Huseinas ibn Ali ir kt.
Religija islamas
Veikla islamo asmenybė

Fatima bint Muhamed (arab. فاطمة بنت محمد‎ = Fāṭima bint Muḥammad, apie 605632 m.) – VII a. islamo religijos asmenybė, Mahometo duktė, Ali žmona ir šiitų imamų Hasano ir Huseino motina.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Fatima buvo islamo pradininko Mahometo jauniausias vaikas iš šešių, kurių jis susilaukė su pirmąja žmona Chadidža bint Chuvailid. Kai kurie šiitiški šaltiniai tvirtina, kad ji buvo vienintelė Mahometo duktė, o kitas dukteris tvirtina buvus Chadidžos sesers ir Mahometo įvaikintas. Fatima svarbi ir garbinama asmenybė islame, nes per ją Mahometas susilaukė anūkų. Fatima, kartu su motina Chadidža, Jėzaus (Isos) motina Marija (Miriam) ir faraono žmona Asija, minėta iškilusi aukščiau už kitas moteris pasaulyje. Tikima jos nekaltumu ir ji yra tarp 14 „tyrų sielų“ islame. Buvo praminta „Šviečiančiąja“ (al-Zahrā). Ypač ji svarbi šiitams, kurie Mahometo palikuonius laiko buvus teisėtais musulmonų vadovais (imamais). Šiitai tiki, kad ji bus pirmoji siela, kuri įžengs į Rojų ir stovės šalia Dievo, kai jis teis Paskutiniojo Teismo dieną.

Fatima gimė apie 605–610 m. Mekoje. Apie jos vaikystę nėra žinių, išskyrus keletą hadisų, kuriuose minimas jos liūdesis dėl mirusios motinos. 622 m. Mahometas su šeima ir pasekėjais persikėlė į Jasribą (Mediną). Apie 625 m. ji buvo ištekinta už vieno Mahometo ištikimiausių gynėjų ir pusbrolio Ali ibn Abu Talibo (600–661). Su juo ji susilaukė dviejų sūnų, Hasano ir Huseino, dviejų dukterų, Saidos Zainab ir Um Chulsum. Tačiau santuoka, panašu, nebuvo labai darni. Tuo metu musulmonai patyrė skurdo, karų ir Mahometas pats turėjo įsikišti į jų reikalus bei neleido Ali imti kitų žmonų. 632 m. mirus Mahometui Sakifoje pranašo įpėdiniu (kalifu) buvo pripažintas Abu Bakras. Fatima su tuo nesutiko, ji laikė Mahometo įpėdiniais savo vyrą Ali ir sūnus Hasaną ir Huseiną. Ilgainiui tai tapo Ali rėmėjų pasaulėžiūros, vėliau išsivysčiusios į šiizmą, dogma. Taip pat, Fatima tvirtino, kad Mahometo turtas paveldėjimo teise turi pereiti jos šeimai, su kuo Abu Bakras nesutiko. Minima, kad po Sakifos įvykių Fatima daugiau nebesikalbėjo su Abu Bakru. Ji mirė apsirgusi po apie šešių mėnesių po Sakifos įvykių ir buvo palaidota šeimos slaptai siekiant išvengti neramumų tarp musulmonų. Iš jos ir Ali palikuonių kilo Idrisidų valdovų dinastija; taip pat kilmę iš jos ir Ali sau priskyrė Fatimidai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Christian D. Von Dehsen, Scott L. Harris. Philosophers and Religious Leaders. 1999 m., p. 64
  • Enciklopedija Britanika