Algirdas Šocikas
| Algirdas Šocikas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1928 m. gegužės 14 d. Žalias Ostempas, Kaišiadorių valsčius |
| Mirė | 2012 m. lapkričio 21 d. (84 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Aldona Šocikienė |
| Vaikai | Raimundas, Gintautas |
| Veikla | boksininkas, bokso treneris |
| Alma mater | 1959 m. Lietuvos kūno kultūros institutas |
Algirdas Šocikas (1928 m. gegužės 14 d. Žaliame Ostempe, Kaišiadorių valsčius – 2012 m. lapkričio 21 d. Kaune) – boksininkas, bokso treneris, daugkartinis Europos, SSRS ir Lietuvos sunkaus svorio bokso čempionas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]A. Šocikas – vienas garsiausių Lietuvos sportininkų. Boksu pradėjo užsiiminėti 1946 m. būdamas aštuoniolikos.[1] 1947–1948, 1951–1953, 1956 m. LSSR sunkiojo svorio bokso čempionas, 1948, 1950, 1952 m. Pabaltijo sunkiojo svorio bokso čempionas, 1949 m. ir 1954 m. Tarptautinių studentų žaidynių sunkiojo svorio bokso čempionas, 1950–1954 m. ir 1956 m. SSRS sunkiojo svorio bokso čempionas, 1953 m. ir 1955 m. Europos sunkiojo svorio bokso čempionas.
1952 m. Helsinkio olimpinių žaidynių dalyvis. Būdamas favoritu, iš žaidynių eliminuotas kurioziškai:
|
Skambtelėjo gongas, ir, žengęs į ringo centrą, ištiesiau priekin rankas pasisveikinti. Nimanas – gal to nesupratęs, o gal nepanoręs sveikintis – netikėtu smūgiu apsvaigino mane. Apsvaigau, bet išsilaikiau ant kojų, ir referis kovos nesustabdė. Tai buvo nokdaunas. Tačiau varžovui ir teisėjui parodyti, kad esu nokdaune, nenorėjau, ir tęsiau kovą. Žinoma, galėjau priklaupti ir priversti teisėją sustabdyti kovą. Tada būčiau galėjęs atsigauti ir pailsėti. <...> O Nimanas nedavė nė akimirkos atokvėpiui, malė mano šonus abiem rankom. <...> Klinčiuojant referis sustabdė kovą norėdamas įspėti dėl pavojingų judesių galva. Bet jo veiksmai buvo neaiškūs. Nimanas tikriausiai jų nesuprato. Gal nenorėjo suprasti. Šiaip ar taip, po referio komandos žengiau atgal ir nuleidau rankas, o varžovas šoktelėjo pirmyn ir iš visų jėgų trenkė man į smilkinį. To pakako. Tęsti kovos neįstengiau. Ringo teisėją diskvalifikavo. O kas iš to? Kovą vis tiek pralaimėjau. Algirdas Šocikas „Ketvirtas raundas“, VI sk. |
|
1956 m. baigė profesionalaus boksininko karjerą.
Nuo 1957 m. respublikos bokso rinktinės treneris. Jo auklėtiniai: Ričardas Tamulis, Algimantas Zurza, Juozas Juocevičius, Nikolajus Jarofejevas, Jonas Čepulis. 1959 m. baigė Lietuvos kūno kultūros institutą (LKKI). 1975–1977 m. Kauno „Žalgirio“ bokso mokyklos vyr. treneris. Nuo 1977 m. LKKI dėstytojas, nuo 1980 m. docentas.
A. Šocikas ringe praleido 11 metų. Per tą laiką turėjo 128 kovas ir pasiekė 118 pergalių, iš jų 70 – nokautais. A. Šocikas pasižymėjo tobula technika, džentelmeniškumu ringe. „Ringo džentelmeno“ vardas lietuvių boksininkui prigijo 1955 m., kai jis Berlyne antrą kartą laimėjo Europos čempiono diržą. Tada A. Šocikas finale susitiko su vokiečiu Horstu Viteršteinu. Po vieno iš daugelio smūgių A. Šocikas pastebėjo, kad jo varžovas nokdaune, ir atsitraukė, tuo duodamas Viteršteinui galimybę akimirką pailsėti ir atkreipdamas šį svarbų momentą praleidusio teisėjo dėmesį. 1995 m. sausio 9 d. Štutgarte (Vokietija) už šį poelgį pirmą kartą CIFP (Tarptautinio Fair Play judėjimo komisijos) Garbės diplomas buvo įteiktas Lietuvos atstovui. Nuo 1996 m. Kaune kasmet rengiamas tarptautinis jo vardo bokso turnyras, kurio nugalėtojai apdovanojami medaliais bei stiklinėmis A. Šociko bokso pirštinėmis.[2]
2012 m. lapkričio 21 d. mirė po sunkios ligos.[3] Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.
1961 m. išleista V. Ogurenkovo ir S. Vaintraubo knyga „Šocikas ringe“. Parašė knygas: „Sporto taisyklės ir sportinės aistros" (su K. Andziuliu, 1964 m.), „Ringe ir už jo“ (1966 m., rusų k.), „Ketvirtasis raundas“ (1974 m. – rusų k. ir 1984 m. – lietuvių k.), taip pat yra kelių metodinių leidinių autorius ir bendraautoris: „Pradedančiųjų boksininkų mokymo metodika“, „Bokso taktika“ ir kt.[4]
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1955 m. SSRS nusipelnęs sporto meistras
- 1956 m. Geriausias Lietuvos sportininkas
- 1962 m. LTSR nusipelnęs kūno kultūros ir sporto veikėjas
- 1964 m. SSRS nusipelnęs treneris
- 1994 m. LDK Gedimino ordino Riterio kryžius [5]
- 1997 m. rugsėjo 11 d. Kauno miesto garbės pilietis [6]
- 1998 m. LDK Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius [7]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Algirdas Šocikas „Ketvirtas raundas“, I sk.
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=%D0OCIKAS%20ALGIRDAS Archyvuota kopija 2016-03-06 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Mirė legendinis Lietuvos boksininkas A. Šocikas, 2012-11-21
- ↑ Algirdas Šocikas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 216
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3292
- ↑ http://www.kaunas.lt/index.php?4096335332 Archyvuota kopija 2012-11-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=59552
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Algirdas Šocikas // Kauno diena, 2003-05-24
- Algirdas Šocikas: „Man nesisekdavo pralaimėti“, 2008-05-10
- Silikoninės lėlės pasakoja A. Šociko istoriją, 2011-02-22
| Apdovanojimai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: – |
Geriausias Lietuvos sportininkas 1956 m. |
Po to: Jonas Pipynė |