Alfredas Girdziušas
| Alfredas Girdziušas | |
|---|---|
| |
| Alfredas Girdziušas 2014 m. Mosėdyje | |
| Gimė | 1948 m. birželio 5 d. Paliesius, Mielagėnų valsčius |
| Mirė | 2015 m. kovo 18 d. (66 metai) Vilnius |
| Tėvas | Liudvikas Girdziušas |
| Motina | Jadvyga Černiauskaitė-Girdziušienė-Katkauskienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Aušra Girdziušienė, Irena Girdziušienė (buvusi sutuoktinė) |
| Vaikai | Renatas (iš pirmos santuokos) Pijus, Ūla (iš antros santuokos) |
| Veikla | žurnalistas, fotomenininkas |
Alfredas Girdziušas (literatūrinis pseudonimas Alfredas Paliesius; 1948 m. birželio 5 d. Paliesiuje, Mielagėnų valsčius – 2015 m. kovo 18 d. Vilniuje) – Lietuvos žurnalistas, fotomenininkas, žinomas kaip aktų žanro atstovas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvas partizanas Liudvikas Girdziušas-Pipiras (g. 1909) žuvo 1949 m. pavasarį, jį nušovė NKVD aktyvistai. Šeimoje augo 7 vaikai.
Baigė Mėčionių pradinę mokyklą (mokytoja Monika Kuodienė). 1960 m. su savo dvyniu broliu Osvaldu Girdziušu išvyko mokytis į Molėtų mokyklą-internatą. 1964 m. baigė 8 klases ir atvyko mokytis į Vilnių – įgijo buitinių prietaisų remontininko specialybę. Dirbdamas mokėsi vakarinėje mokykloje Kėdainiuose. 1968 m. grįžo į Vilnių, baigė Vilniaus vakarinę vidurinę mokyklą. Studijuodamas Vilniaus universiteto (VU) Gamtos fakultete geologijos-hidrogeologijos specialybę 1974 m. atliko praktiką Vakarų Sibiro Kemerovo srityje (Rusija). 1987 m. su pagyrimu baigė Vilniaus technologijos technikumą, įgijo fototechniko specialybę. 1988 m. pirmasis iš Lietuvos organizavo ekspediciją į Pamyro kalnus (Petro I kalnagūbris, Komarob tarpeklis) sniego žmogaus paieškai. 1988–1990 m. VU Žurnalistikos institute studijavo žurnalistiką.
Nuo 1980 m. dirbo žurnalistinį darbą kaip fotokorespondentas: Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos leidžiamame leidinyje „Mūsų žodis“, laikraščiuose „Tiesa“ (vėliau – „Diena“), „Lietuvos aidas“, „Respublika“, Trakų rajono leidžiamame laikraštyje „Trakiečių rūpesčiai“, „Galvė“. Žurnalo „Mano miestas“ („My City“) redakcinės kolegijos narys, žurnalistas fotomenininkas. Nuo 1989 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys.[1]
Kūrybinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmąsias viešas fotoparodas pradėjo eksponuoti nuo 1982 m., tai buvo gerai žinomi Lietuvoje bei užsienio šalyse autoriniai fotolakštai „Apšvietimo etiudai, aktai“. Nuo 1988 m. kaip fotokorespondentas ir žurnalistas pradėjo aktyviai dalyvauti Lietuvos Atgimimo akcijose. Alfredo Girdziušo fotoparodos apie 1991 m. sausio mėnesio įvykius „1991 metų sausio mėnesio įvykiai Lietuvoje" turėjo didelį pasisekimą ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje.
A. Girdziušas iš savo asmeninio fotoarchyvo leido LR Seimo archyvams pasidaryti 17 985 kadrų elektroninių (skaitmeninių) kopijų iš užfiksuotų 1988–1994 m. politinių įvykių, vykusių Lietuvoje. Apie 14 480 kadrų dar kopijuojama (pradėta 2014 m. vasario mėn.). Iš šių fondų LR Seimas kasmet panaudoja dalį fotografijų parodoms bei leidiniams, skirtiems atminti 1988–1991 m. politinius įvykius Lietuvoje. Parodos eksponuojamos Lietuvoje bei užsienio šalyse. Daug archyvinių nuotraukų iš 1991 m. sausio mėnesio įvykių Lietuvoje A. Girdziušas davė atspausdinti Juozo Girdvainio dokumentinėje knygoje „Dainuojanti revoliucija Vilniaus barikadose“ (išleista 2011 m.).
2003–2011 m. vedė meno (fotografijos) raiškos pamokas Vilniaus licėjuje 11-12 klasių mokiniams. Kasmet suorganizuodavo apie 8 savo mokinių fotografijos ir apie 5 personalinių darbų parodas. Lietuvą bei užsienio šalis apkeliavo autorinės A. Girdziušo fotografijų parodos-fotonovelės „Ūla" (Lietuva, Lenkija, Rusija) bei „Atmintis" (Lietuva, Lenkija), fotoparodos „Apšvietimo etiudai, aktai" (Lietuva, Estija, Rusija, JAV, Prancūzija, Japonija), „1991 metų sausio mėnesio įvykiai Lietuvoje" (Lietuva, Lenkija). 2007 m. subūrė fotografų klubą „Fotogurmanai“, kuris Lietuvoje rengia kamerinio pobūdžio fotoparodas.
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 1993 m. Sausio 13-osios atminimo medalis [2]
- 2005 m. lapkričio 11 d. suteiktas Meno kūrėjo statusas