Alerseso nacionalinis parkas
| Alerseso nacionalinis parkas | |
|---|---|
| IUCN II kategorija (nacionalinis parkas) | |
 Parko kraštovaizdis: Andų kalnai, Futalaufkeno ežeras ir drėgnieji miškai
| |
| Vieta: | Čiubutas,  Argentina
|
| Artimiausia didesnė gyvenvietė: | Eskelis |
  Alerseso nacionalinis parkas | |
| Koordinatės: | 42°50′00″ p. pl. 71°52′00″ v. ilg. / 42.83333°š. pl. 71.86667°r. ilg. |
| Plotas: | 2630 km² |
| Įkurtas: | 1937 m. |
| Valdymas: | Administración de Parques Nacionales |
 Vikiteka: |
Alerseso nacionalinis parkas |
 UNESCO
|
(angl.) (pranc.): 1526 |
Alerseso nacionalinis parkas (isp. Parque Nacional Los Alerces) – nacionalinis parkas pietų Argentinoje, Čiubuto provincijos vakaruose, Patagonijos Anduose. Įkurtas 1937 m. ir apima 263 tūkst. ha plotą. Parke saugomas natūralus Valdivijos drėgnųjų miškų, Andų kalnų ir grupės ežerų kraštovaizdis.
Miškuose auga itin aukšti spygliuočiai – kiparisinės ficrojos (isp. Alerce – nuo to ir parko pavadinimas), kiti būdingi medžiai ir krūmai – auguoniai, Lomatia, kiparisai, lumos, antarktiniai notofagai, žemieji notofagai. Vietinei augalijai pavojų kelia invaziniai europiečių atvežti augalai – lubinai, erškėčiai, ramunės. Taip pat nelegalus miškų kirtimas yra didelė regiono problema. Parke gyvena ir reti gyvūnai: elniai pudu, Pietų Andų elniai, čiliniai balandžiai, čilinės katės, ūdros (Lontra provocax), pumos.
Los Alerces nacionaliniame parke telkšo keletas didelių, ledynų maitinamų ežerų: Futalaufkenas, Menendeso, Rivadavijos, Kriugerio, Verdės, Sisnės, Steindžo, Čiko ežerai bei Amutui Kimėjaus tvenkinys. Ežerai priklauso Ramiojo vandenyno baseinui, su vandenynu juos jungia Futaleufu upė. Parko upės sraunios, slenkstėtos, vandeningos todėl mėgiamos vandens turistų.
Parko teritorija gyvenama daugiau nei 3000 metų. Ant uolų yra išlikę senovinių piešinių. Dauguma indėnų išnaikinta XIX a. pab. vykusio „Dykumos užkariavimo“ metu. Iki šių dienų tėra išlikę keletas mapučių šeimų.
Alerseso nacionalinis parkas pasiekiamas per Eskelio miestą. Parko direkcija įsikūrusi Vilja Futaleufkeno miestelyje. 2017 m. parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Parko informacija Archyvuota kopija 2011-08-14 iš Wayback Machine projekto.
- UNESCO svetainė
| ||||||||||
