Aleksandravo valsčius (Švenčionys)
(Nukreipta iš puslapio Aleksandrovo valsčius (Švenčionys))
54°52′š. pl. 26°10′r. ilg. / 54.86°š. pl. 26.16°r. ilg.
| Aleksandravo valsčius | |
|---|---|
| Laikotarpis: XIX a. – 1926 m. | |
  | |
| Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Baltarusijos žemėlapyje | |
| Adm. centras: | Strėčia, Žukainys |
 Rusijos imperija
| |
| Vilniaus gubernija | Švenčionių apskritis (186?–1915) |
 Lenkija
| |
| Vilniaus apygarda (1919–1920) Vidurinė Lietuva (1920–1922) Vilniaus žemė (1922–1926) Vilniaus vaivadija (1926) |
Švenčionių apskritis (1919–1926) |
Aleksandravo valsčius (rus. Александровская волость, lenk. gmina Aleksandrowo; maždaug iki 1870 m. Strėčios valsčius, rus. Страчская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vakarų Baltarusijos teritorijoje, pasienyje su Lietuva. Centras – Strėčia, vėliau – Žukainys.[1]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įkurtas XIX a. Vilniaus gubernijoje Strėčios,[2] vėliau – Aleksandravo vardu.[3] Apie 1870 m. prijungtas Želėdžio valsčius. 1926 m. vasario 9 d. reformuotas į Žukainių valsčių.[4]
| Valsčiaus istorija | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1869 m. | 2023 | 202 kiemai [5] | 43 | ||
| 1874 m. | 4468 | 460 kiemų [6] | 5 seniūnijos | 95 | |
| 1880 m. | 4497 | 460 kiemų [7] | 5 seniūnijos | 95 | |
| 1885 m. | 5948 | 460 kiemų [8] | 5 seniūnijos | 95 | |
| 1890 m. | 6532 | 516 kiemų [9] | 5 seniūnijos | 95 | |
Vadovai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Pagrindinė gyvenvietė | Seniūnija, 1874 m. (rus.)[12] | Seniūnija, ~1880 m. (lenk.)[13] |
|---|---|---|
| Budronys | Будранское | Budrany |
| Padolcai | Подольское | Podolce |
| Strėčia | Страчское | Stracza |
| Svirankos | Свиранское | Swirany |
| Želėdis | Желядское | Żeladzie |
| Iš viso: | 5 seniūnijos | 5 seniūnijos |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Żukojnie (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 842 psl. (lenk.)
- ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 143 psl.
- ↑ Aleksandrya (10). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 1 (Abablewo — Januszowo). Warszawa, 1900, 20 psl. (lenk.)
- ↑ M.P. z 1926 r. nr 37, poz. 97
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1870 годъ. // PDF 289 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1875 годъ. // PDF 291 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1881 годъ. // PDF 328 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1886 годъ. // PDF 327 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1891 годъ. // PDF 505 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1887 годъ. // PDF 414 psl.
- ↑ Памятная книжка Виленской губернiи на 1888 годъ. // PDF 480–481 psl.
- ↑ Списокъ волостей и сельскихъ обществъ по мировымъ участкамъ Виленской губерніи 1874 года. – Вильна, Виленская Губернская Типографiя, 1874. // PDF 260–262 psl.
- ↑ Aleksandrowo (2). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 29 psl. (lenk.)