Aleksandras Micas

Aleksandras Micas (1900 m. gruodžio 5 d. Vilniaus gubernijoje, Rusijos imperija – 1966 m. balandžio 30 d. Miunchene, Vokietija) – Romos katalikų kunigas lenkų valdytame Vilniaus krašte ir Vokietijoje, pedagogas.

Biografija

Save įvardijo lietuviu, nors jo giminė lietuvių kalbą mokėjo silpnai. Vilniuje gyveno lietuvių gimnazistų bendrabutyje, šiame mieste baigė gimnaziją ir Kunigų seminariją. 1925 m. birželio 6 d. Vilniuje įšventintas kunigu.

Tais pačiais metais pasiųstas tarnauti pasienio Linkmenų Švč. Trejybės bažnyčios klebonu, kartu dėstė lotynų kalbą ir tikybą lietuviškoje Švenčionių LDK Kęstučio gimnazijoje. 1934 m. lapkričio 24 d. paskirtas šios švietimo įstaigos direktoriumi, vėliau trejus metus dirbo gimnazijos inspektoriumi. Kun. A.Micas aktyviai dalyvavo Švenčionių visuomeniniame gyvenime, globojo miesto lietuvių skautus. Lietuvai atgavus Vilniaus kraštą, Naujojoje Vilnioje įsteigė pirmąją lietuvių valstybinę gimnaziją ir 1939–1941 m. buvo skiriamas jos direktoriumi.

1941 m. pervažiavo gyventi į Vokietiją, kapeliono pareigose dirbo sielovados darbą Gautingo mergaičių prieglaudoje Bavarijoje. Sirgo džiova, kurį laiką gydėsi Gautingo sanatorijoje.

Šaltiniai

• Iš Marijano Sventickio prisiminimų (I). Spindesys ir šešėliai
• Pranešimas apie kun. A.Mico mirtį // Aidai, 1966 m. rugsėjo mėn.
• Vilniaus arkivyskupijos lietuviai kunigai užsienyje // Kviklys Bronius. Lietuvos bažnyčios: Vilniaus arkivyskupija (5 tomo II dalis). – Morkūno spaustuvė: Chicago, 1986 psl. 577–578