Aleksandras Každanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Aleksandr Každan (rusų k. Александр Петрович Каждан, (anglų k. Alexander Kazhdan); 1922 m. rugsėjo 3, Maskvoje1997 m. gegužės 29 d., Vašingtone) buvo žymus žydų kilmės istorikas, specializavęsis Bizantijos istorijoje.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė pirklių šeimoje Maskvoje, tėvas Peisa Efron Každanas specializavosi SSRS tankų tepalų pramoninėje gamyboje. Dėl neva „buržuazinės kilmės“ Aleksandrui neleista stoti į Maskvos universitetus, todėl įstojo ir užbaigė Ufos pedagoginį institutą. Mokėsi senovės Anglijos istorijos, sudomintas dėstytojo E. A. Kosminskio pradėjo domėtis Bizantijos istorija. 1944 m. vedė Rimą Ivanskają, tais metais gimė sūnus Dmitrijus (Davidas).

1946 m. sėkmingai apgynė disertaciją, tačiau dėl Stalino vykdytos antisemitinės (taip vadinamosios „kovos su kosmopolitizmu“) politikos jam neleista įstoti į mokslinius institutus Maskvoje, turėjo dirbti valstybės provincijoje mokytoju Ivanove, Tuloje ir Velikije Lukuose. 1956 m. buvo priimtas į SSRS Mokslų akademijos Istorijos institutą, kuriame dirbo iki emigracijos į JAV 1978 m. A. Každanas per šį laikotarpį išleido net apie 500 mokslo veikalų, susijusių su įvairiomis Bizantijos istorijos sritimis. Taip pat prisidėjo prie armenistikos studijų, išleisdamas 1975 m. mokslo veikalą apie Armėnijos valdantį elitą Bizantijos imperijos sudėtyje.

1975 m. Aleksandro sūnus emigravo į JAV, sulaukęs pasiūlymo dirbti Harvardo universitete katedros profesoriumi. Dėl tokio sūnaus poelgio Každanų padėtis pablogėjo, Rimma Každan buvo atleista iš leidyklos, o Aleksandro darbai pradėti cenzūruoti. A. Každanas pasiryžo emigruoti, 1978 m. jis įgijęs Izraelio vizą atvyko į Vieną. Kurį laiką gyvenęs Paryžiuje ir Birmingeme, 1979 m. jis atvyko į JAV. Dirbo Bizantijos tyrimų centre Vašingtone, dėstė Prinstono universitete. Pirmieji A. Každano darbai anglų kalba buvo išleisti bendradarbiaujant su kitais mokslininkais. Paskutiniais savo gyvenimo metais istorikas tyrinėjo Bizantijos literatūrą, hagiografiją.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]