Jonas Dogelis
Jonas Dogelis (rus. Иван Михайлович Догель, 1830 m. kovo 19 d. Zalesjė, dab. Vitebsko sritis – 1916 m. rugpjūčio 29 d. Kazanė) – lietuvių kilmės Rusijos farmakologas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kilęs iš lietuvių bajorų šeimos. Sūnėnas Aleksandras Dogelis. 1850 m. baigė Kauno gimnaziją, 1854 m. baigė Sankt Peterburgo medicinos chirurgijos akademiją. 1863 m. medicinos daktaras.
Nuo 1869 m. Kazanės universiteto profesorius. Tyrė įvairių junginių poveikį širdžiai ir kraujagyslėms. Pirmasis nustatė, kad, dirginant nosies gleivinę chloroformo garais, refleksiškai gali sustoti širdis.
Rusijos karo medicinos akademijos garbės narys, Jurjevo universiteto garbės daktaras, daugelio užsienio akademijų ir draugijų garbės narys.
Parašė darbų iš lyginamosios anatomijos, fiziologijos ir farmakologijos.[1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Ueber den Musculus dilatator pupillae. Arch. f. micr. Anat., 1870
- Die Ganglienzellen des Herzens. Arch. f. micr. Anat., 1877
- Die Betheiligung der Nerven an den Schwankungen in der Pupillenweite. Pflugers Arch., 1894
- Сравнительная анатомия, физиология и фармакология сердца. Казань, 1896
- Влияние музыки на человека и животных. Казань, 1897
- Сравнительная анатомия, физиология и фармакология кровеносных и лимфатических сосудов. Казань, 1903
- Die Photographie der Retina. Pfluger’s Archiv, t. 80
- Спиртные напитки, здоровье и нравственность. Казань, 1912
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Jonas Dogelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 48 psl.