Albert Bierstadt

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Albertas Birštatas
Bierstadt.jpg
Gimė: 1830 m. sausio 7 d.
Zolingenas, Prūsijos karalystė
Mirė: 1902 m. vasario 18 d. (72 metai)
Niujorkas, JAV
Veikla: Dailininkas

Albertas Birštatas (angl. Albert Bierstadt, 1830−1902 m.) − iš Vokietijos kilęs XIX a. JAV tapytojas-peizažistas, vienas žymiausių JAV „Hadsono upės mokyklos“ atstovų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Albertas Birštatas gimė 1830 m. sausio 7 d. Zolingene (tuo metu Prūsijos karalystės dalis). Tėvai Henris ir Kristina Birštatai po dvejų metų persikėlė į JAV ir apsistojo Niu Bedforde, Masačusetse. Albertas turėjo dar septynis brolius ir seseris. Jis nuo pat jaunystės domėjosi tapyba, buvo savamokslis. 1850 m. siūlė savo piešėjo paslaugas. 1853 m. jis išvyko į Vokietiją mokytis pas giminaitį, to meto gerbiamą tapytoją Johann Peter Hasenclever, kuris tačiau mirė vos atvykus Albertui. Po to A. Birštatas mokėsi Diuseldorfo dailės akademijoje, keliavo po Europą piešdamas vietovių eskizus. 1857 m. pabaigoje grįžo į JAV ir 1858 m. Nacionalinėje dizaino akademijoje Niujorke eksponavo didelio formato Liucernos ežero ir Alpių peizažą. Šis kūrinis savo technika žymiai skyrėsi nuo kitų to meto JAV tapytojų kūrinių ir padarė didelį įspūdį − po kelių savaičių A. Birštatas buvo priimtas į akademijos garbės narius.

1859 m. A. Birštatas atliko kelionę į Uolinius kalnus Vajominge kaip Frederick W. Lander tyrimų grupės narys. Iš kelionės grįžo su daug eskizų, indėnų kultūros artefaktų. Jis apsigyveno Niujorke ir išgarsėjo JAV Vakarų peizažais. 1863 m. leidosi į antrą kelionę iki Ramiojo vandenyno pakrantės kartu su rašytoju Fitz Hugh Ludlow. San Franciske prie jų prisijungė kiti menininkai ir grupė iškeliavo stovyklaudama po JAV Vakarus. A. Birštatas praleido kelias savaites tapydamas Josemito slėnyje, keliavo palei Kolumbijos upę. Dailininkas nutapė daug paveikslų remdamasis iš kelionės parsivežtas eskizais. Šie kūriniai buvo populiarūs tarp amerikiečių ir A. Birštatas dėl savo meistriškumo buvo akivaizdžiu lyderiu tarp JAV tapytojų, vaizdavusių JAV Vakarus. Dailininkas gavo užsakymų iš vyriausybės sukurti paveikslų Kapitolijaus rūmams. 1867 m. jis su sužadėtine išvyko į Europą jau būdamas garsiu menininku. Jam buvo suteikta garbė du paveikslus privačiai pademonstruoti karalienei Viktorijai Londone. Po dvejų metų Europoje tapytojas su žmona iki 1873 m. gyveno Kalifornijoje, po to − Niujorke. 1876 m. pabaigoje jo žmonai Rosali buvo diagnozuota džiova ir jai rekomenduota žiemą praleisti šiltuose kraštuose. Ji iki 1893 m. viešėdavo Nasau, kur Albertas rado naujų temų savo paveikslams, taip pat jis keliavo į Vakarų JAV, į Kanadą.

Vėlyvaisias metais dailininkas prarado populiarumą ir kritikų pritarimą, jo tapyba pradėta laikyti senamadiška. Didžiausią smūgį A. Birštatas patyrė 1889 m. kai komisija atmetė jo paveikslą išsiuntimui eksponuoti Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. 1895 m. dailininkas paskelbė bankrotą. A. Birštatas mirė beveik visų užmirštas 1902 m. vasario 18 d. Jis priskiriamas „Hadsono upės mokyklos“ tapytojams dėl žymios Thomas Cole (1801−1848) įtakos. Taip pat priskiriamas Diuseldorfo dailės mokyklai ir Uolinių kalnų tapytojų mokyklai. Dailininkas laisvai keisdavo peizažo detales, kad suteiktų dramatiško didingumo paveiksle. Garsiausiu jo paveikslu minimas peizažas „Uoliniai kalnai, Landero viršukalnė“ (1863). Birštato pavarde pavadintas kalnas Uoliniuose kalnuose (4,287 m aukščio), į kurį jis, laikoma, užkopė pirmas. Susidomėjimas A. Birštato daile pakilo po 1960 m., tačiau daugiausiai dėmesio sulaukė ne jo didelio formato paveikslai, o maži aliejiniai eskizai. Viso dailininkas nutapė beveik 500 paveikslų.

Kūrinių galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka