Alasai
| Alasai | |
|---|---|
Alasai, atliekantys Pemamanan apeigas | |
| Gyventojų skaičius | 90[1]–200 tūkst.[2] |
| Populiacija šalyse | (Ačehas) |
| Kalba (-os) | alasų, indoneziečių |
| Religijos | islamas |
| Giminingos etninės grupės | gajai, kluetai, karai ir kt. batakai |
| Alasai | |
Alasai (Alas) – Pietryčių Azijos tauta, gyvenanti Indonezijoje, Sumatros salos šiaurės vakaruose (Ačeho provincijos Pietryčių Ačeho regencijoje). Populiacija tarp 90 ir 200 tūkst. žmonių. Alasų kalba priklauso batakų kalbų šakai (austronezinės kalbos). Tikintieji – musulmonai sunitai. Išlikę panašių į batakų senųjų papročių.
Pasak padavimų, alasai atkeliavę į Sumatros šiaurę iš batakų žemių.
Verčiasi daugiausia kapline žemdirbyste (ryžiai, kukurūzai, cukranendrės, medvilnė), laiko galvijus, nedidelius arklius. Papildomi verslai – medžioklė ir žvejyba. Medžiaginė kultūra panaši į batakų ir gajų. Tradiciniai amatai: krepšių, demblių pynimas, kalyba, puošnių skėčių (Payung mesikhat) gamyba. Gyvenvietės įsikūrusios upių slėniuose, netvarkingo plano, namai statomi ant polių, būna vienas arba keli vyrų namai (meresa).
Patrilinijinės giminės (marga) skirstosi į gyvenviečių giminių linijas (suku), kurių kiekviena turi savo valdovą (radžą). Santuoka daugiausia patrilokalinė, pasitaiko leviratas, sororatas, poligamija.[3]