Adrian Năstase

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Adrianas Nastasė
rumun. Adrian Năstase
Adrian Năstase.jpg
Gimė: 1950 m. birželio 22 d. (67 metai)
Bukarešte
Veikla: teisininkas, Rumunijos politinis veikėjas
Commons-logo.svg Vikiteka: Adrian NăstaseVikiteka

Adrianas Nastasė (rumun. Adrian Năstase; g. 1950 m. birželio 22 d. Bukarešte) – teisininkas, Rumunijos politinis veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1973 Bukarešto universitete baigė teisę, 1978 m. filosofiją ir sociologiją, 1987 m. tarptautinės teisės daktaras.

19731990 m. Bukarešto teisės tyrimų instituto darbuotojas, 19771979 m. ir 19841985 m. Bukarešto ekonominių studijų akademijos profesorius. 19771984 m. Tarptautinių teisių ir tarptautinių santykių asociacijos pirmininko pavaduotojas, 19841990 m. Prancūzijos tarptautinių teisių bendrijos narys, Tarptautinio žmogaus teisių instituto Strasbūre studijų direktorius. 19911996 m. Niujorko Rytų ir Vakarų saugumo studijų instituto direkcijos narys, 19901992 m. Nikolajės Titulesku fondo pirmininkas.

Buvo Rumunijos komunistų partijos narys, todėl savo dažnai publikuojamuose straipsniuose spaudoje atspindėjo komunistų ideologiją. Vienas iš jo straipsnių vadinosi „Žmogaus teisės – atgyvenusi koncepcija“ („Drepturile Omului, un concept retrograd“). Dar 1989 m. pradžioje pasisakė prieš M. Gorbačiovo „Perestroiką“.

1990 m. Rumunijos Nacionalinio gelbėjimo fronto narys, užsienio reikalų ministras. 19921996 m. ir nuo 2004 m. parlamento Deputatų rūmų pirmininkas. 20002004 m. Rumunijos ministras pirmininkas.

19931997 m. Rumunijos socialinės demokratijos partijosPDSR pirmininkas, PDSR atstovas parlamente, 1996 -2000 m. parlamentinės grupės lyderis, parlamento pirmininko pavaduotojas. 1997 m. ir 2000 m. PDSR pirmininko pirmasis pavaduotojas, nuo 2001 m. sausio 19 d. pirmininkas, nuo 2001 m. birželio 16 d. partijai pakeitus pavadinimą – Socialdemokratų partijos (PSD) pirmininkas. 2005 m. jį pakeitė Mirča Geoana.

Nuo 2003 m. Socialistų Internacionalo Pietryčių Europos komiteto pirmininkas.

Daugiau, kaip 150 mokslinių darbų autorius.

Buvo vedęs komunistų veikėjo Grigoro Preotaso dukrą Iličą, išsikyręs, vedė Daną Mikulesku, turi du vaikus.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]