Adolfas Sruoga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adolfas Sruoga
Gimė 1887 m. balandžio 19 d.
Rusija Baibokai, Čypėnų valsčius, Rusijos imperija
Mirė 1941 m. (~54 metai)
Inta, Rusija
Veikla inžinierius, paštininkas
Vikiteka Adolfas Sruoga

Adolfas Sruoga (1887 m. balandžio 19 d. Baibokuose, Čypėnų valsčius1941 m. Intoje, Rusija) – vienas pirmųjų Lietuvos pašto vadovų.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Broliai diplomatas Juozas Sruoga, rašytojas Balys Sruoga, ekonomistas Kazys Sruoga, ūkininkas Aniolas Sruoga, sesuo Emilija Sruogaitė.

1906 m. baigė Panevėžio gimnaziją. 1911 m. baigė Šarlotenburgo politechnikumą, inžinierius elektrikas.

Nuo 1911 m. Tiflise Užkaukazės geležinkelių valdybos inžinierius, Užkaukazės telegrafų mechanikas, jam pavesta vadovauti Kaukazo geležinkelio bataliono technikos mokyklai. Nuo 1913 m. Peterburgo miesto telefonų stoties Peterburgo telefonų tinklo inžinierius, 1917 m. po Vasario revoliucijos – Petrogrado susisiekimo dalies Telegrafo ir telefonų skyriaus vedėjas.

1918 m. grįžo į Lietuvą, Vilniuje dirbo įvairiose technikos komisijose, Lietuvos paštų, telegrafų ir telefonų valdybos viršininko padėjėjas ir Lietuvos paštų, telegrafų ir telefonų mokyklos vedėjas.[1]

Justo Paleckio laikraščio „Naujas žodis“ savininkas. Jam priklausė didžiulis „Tulpės“ knygynas Kauno miesto centre, to paties pavadinimo spaudos bendrovė, 1926 m. nupirkta cinkografijos ir litografijos įmonė „Žiedas“, turėjo akcijų kitose įmonėse.[2][3] Laikytas pasiturinčiu žmogumi, turėjo didelį pasitikėjimą verslo sluoksniuose.

19271933 m. Lietuvos pašto valdybos direktorius. 1935 m. vasario mėn. „Pašto ženklų byloje“ nuteistas 15 metų sunkiųjų darbų kalėjimo. 1941 m. ištremtas į Intos lagerį, kuriame ir mirė.

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos albumas. Janina Markevičaitė, Liudas Gira, Adomas Kliučinskis. – Kaunas / Otto Elsner, Berlin, 1921 m. - p. 394.
  2. Milijoninė pašto ženklų afera // Kauno diena, 2009-01-31
  3. Rezonansinės tarpukario bylos // Kauno diena, 2005-11-19