Stasys Neimanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Stasys Neimanas
Gimė: 1899 m. kovo 4 d.
Papilys
Mirė: 1995 m. kovo 17 d. (96 metai)
Evanstonas, JAV
Tėvai: Adolfas Neimanas
Marija Grinfesaitė
Sutuoktinis(-ė): Kazimiera Rimkevičiūtė
Vaikai:

Margarita, Ieva, Stasys, Jonas

Veikla: Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, Bažnyčios išeivijoje generalinis superintendentas
Alma mater: Lietuvos universitetas

Stasys Neimanas (1899 m. kovo 4 d. Papilyje1995 m. kovo 17 d. Evanstone, JAV) – Lietuvos evangelikų reformatų kunigas, Bažnyčios išeivijoje generalinis superintendantas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė kunigo Adolfo ir Marijos Neimanų šeimoje. Mokėsi Biržų mokykloje. Pirmojo pasaulinio karo metu kartu su tėvais pasitraukė į Rusiją. Semipalatinske baigė gimnaziją. 1918-1919 m. studijavo teisę Tomsko universitete. 1919 m. sugrįžo į Lietuvą netekęs tėvo, kuris jau pasirengęs grįžti į Tėvynę, staiga susirgo ir mirė. Jį amžinajam poilsiui priglaudė Semipalatinsko stačiatikių kapinės.

Sugrįžęs į Lietuvą, 1923-1925 m. mokytojavo Panevėžio gimnazijoje. 1929 m. baigęs Lietuvos universiteto evangelikų teologijos fakultetą, Sinodo ordinuotas reformatų Bažnyčios diakonu ir paskirtas padėjėju kun. Jonui Šepečiui Papilio parapijoje. 1931 m. ordinuotas kunigu ir paskirtas Nemunėlio Radviliškio parapijos klebonu. 1936 m. lapkričio 19 d. išrinktas LERB kolegijos nariu.

Buvo vedęs Kazimierą Rimkevičiūtę (1901-1984 m.), su kuria išaugino dukras Margaritą ir Ievą bei sūnus Stasį ir Joną.

Užėjus Antrojo pasaulinio karo audroms su žmona ir keturiais mažamečiais vaikais, bijodami naujosios valdžios represijų, pasitraukė į Vokietiją. Čia pradėjo aktyvią bažnytinę ir visuomeninę veiklą: lankė po karo pasitraukusius žymiuosius veikėjus, rūpinosi evangelikų organizuotos veiklos atstatymu. Buvo vienas iš iniciatorių 1946 m. gegužės 30 d. sušaukti išeivių evangelikų suvažiavimą Hanau mieste, buvo išrinktas į Laikinąją Lietuvos evangelikų vyriausiąją Bažnyčios tarybą, o 1946 m. lapkričio 9-10 d. d. Lebenštadte įvykusiame evangelikų liuteronų ir reformatų Bažnyčių atstovų bendrame Sinode – į Vyriausiąją lietuvių evangelikų Bažnyčios tarybą. Joje darbavosi iki 1948 m. gruodžio 8 d., kol reformatai ir liuteronai susiorganizavo savarankiškai veiklai. 1949 m. dalyvavo antrajame išeivijos evangelikų reformatų Sinode.

1950 m. kovo mėn. su žmona, dukrom ir sūnumis emigravo į JAV. Netrukus Čikagos lietuvių evangelikų reformatų pakviestas kunigauti į naujai įsisteigusią parapiją, tapo ilgamečiu šios parapijos klebonu. 1953 m. išeivijos evangelikų reformatų Sinodas jį išrinko Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios superintendantu. 1954 m. Sinode iškilmingai ordinuotas šioms pareigoms. 1966 m. Vokietijoje mirus LERB generaliniam superintendentui Konstantinui Kurnatauskui, šios pareigos buvo patikėtos kun. St. Neimanui. [1]

Buvo nepaprastai aktyvus bažnytinės spaudos darbuotojas, žurnale „Mūsų žodis“ ir kituose išspausdinęs nemažai Bažnyčios istorijos medžiagos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]