Achunas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Achunas (rus. ахун, ахунд; pers. آخوند) – aukšto rango musulmonų dvasininkas Irane ir carinėje Rusijoje, arabų kadžio analogas.

Rusija[taisyti | redaguoti kodą]

Pradžioje Rusijoje achunai vadovaudavo musulmonų bendruomenėms. Vėliau, būdami aukštosios musulmonų dvasininkijos atstovai, vadovaudavo žemesniems dvasininkams keliose musulmonų „parapijose“.

Achunai būdavo ir kariuomenėje, jie vadovaudavo kelių karinių dalinių musulmonų dvasiškiams. kai kurių karinių apygardų štabuose būdavo vyresnieji achunai.

1736 m. buvo nurodyta baškirų gyvenamose vietose turėti keturis achunus, kurie turėjo duoti specialią priesaiką. Caro įsakymu 1783 m. buvo leista achunus skirti iš vietinių gyventojų, o ne kviesti iš Bucharos. 1788 m. pirmajam Sibiro ir Nerčinsko gubernijų achunui, kuris buvo patvirtintas ir kaip muftijus, skyrė 1500 rublių per metus algą.

XIX a. achunai buvo apygardų musulmonų dvasiniai vadovai. Achunai, būdami dvasininkai, galėjo spręsti ir teologinius klausimus, jie prižiūrėdavo mokymą medresėse.

Kandidatus į achunus iškeldavo muftijai, juos svarstydavo musulmonų bendruomenių susirinkimuose, o po to tvirtindavo gubernijų administracija. Achunais galėdavo tapti ne jaunesni kaip 25 m., išlaikę specialius egzaminus. Imdami eiti pareigas turėdavo duoti priesaiką.

Achunų pareigos buvo panaikintos 1917 m.

Pakistanas[taisyti | redaguoti kodą]

Iki XIX a. vidurio Svato kunigaikštystę, buvusią Svato slėnyje (angl. Swat), dabartinėje Pakistano Šiaurės vakarų provincijoje, kuri buvo teokratiška, valdė achunai. Žinomiausias achunas buvo Abdulas Ghafuras (1794–1877), jis garsėjo visuose Vidurio Rytuose.
Svato kunigaikštystė tik 1849 m. tapo pasaulietiška. Ji buvo Britų Indijos dalis iki 1947 m., po to – Pakistano dalis.

Kinija[taisyti | redaguoti kodą]

Achunas (kin. 阿訇, kartais 阿衡, 阿洪; pinyin āhōng) – imamai Kinijos musulmonų dunganų tarpe.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]