Aštragas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Aštragas
[[Vaizdas:|250px]]

Aštragas
Koordinatės 54°52′08″š. pl. 24°09′29″r. ilg. / 54.869°š. pl. 24.158°r. ilg. / 54.869; 24.158 (Aštragas)Koordinatės: 54°52′08″š. pl. 24°09′29″r. ilg. / 54.869°š. pl. 24.158°r. ilg. / 54.869; 24.158 (Aštragas)
Apskritis Kauno apskrities vėliava Kauno apskritis
Savivaldybė Kaišiadorių rajono savivaldybės vėliava Kaišiadorių rajono savivaldybė
Vietovardžio kirčiavimas
( kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Útragas

Aštragas (arba Aštragai, Astragai) – išnykęs kaimas dabartinio Kaišiadorių rajono teritorijoje, užlietas Kauno marių. Kaimas buvo dešiniajame Nemuno krante, į šiaurės vakarus nuo Rumšiškių.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas buvo įsikūręs 2 km nuo Senųjų Rumšiškių miestelio. Ties juo buvo pati garsiausia ir pavojingiausia Nemuno rėvaVelnio tiltas (1 km ilgio). Anot legendų, jis buvo statomas Dvareliškių dvaro bajoraitei.[2]

Per XX a. žemės reformą dabartinių Kauno marių pakrantėje dauguma kaimų buvo išskirstyti vienkiemiais, tačiau Aštragas iki Antrojo pasaulinio karo liko vienintelis neišskirstytas kaimas dešiniajame Nemuno krante.[3]

Aštragų gyventojai buvo iškeldinti apie 1960 m., pradėjus statyti Kauno vandens jėgainę, dėl ko ir buvo užsemtas visas kaimas.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimą pastatė gudai sielininkai. Jie čia sustodavo su sieliais nakvoti, nes bijodavo naktį per Velnio tiltą plaukti. Tik su ryto saule leisdavosi į pavojingą ruožą. Sodybas vėliau pasistatė, savas šeimas atsigabeno. Pirmasis gyventojas naujakurys buvo Navickis. O kaimas nuo žodžių ostryj rog sulietuvintai Aštragu imtas vadinti.[4]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1923 m. ir 1923 m.
1923 m.sur.
82


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aleksandras Vanagas. Išnykę vietovardžiai. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 83–86 psl.
  2. http://zpasaulis.lt/index.php?id=671
  3. „Kauno marios“. Paruošė Lietuvos TSR paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos Kauno skyrius // Vilnius, „Mokslas“, 1981. 73 psl.
  4. S. Abromavičius: apysaka apie A. Baranauską. Sveikutis.