29-oji gvardijos raketų divizija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
29-oji gvardijos raketų divizija
29-oji gvardijos Vitebsko Lenino ir Raudonosios vėliavos ordinų raketų divizija
Veikimo laikas nuo 1960 m. liepos 16 d.
Valstybė Tarybų Sąjunga (1960-1991),
Rusija (1991-dabar)
Pavaldus Strateginė raketų kariuomenė
Rūšis raketų divizija
Yra dalis 33-oji raketų armija
Būstinė Irkutskas
Sukaktuvės liepos 1 d.
Ginkluotė Topol (15P158)
Apdovanojimai Гвардия.png (Gvardija)
Order of Lenin obverse Turova TB.png (Lenino ordinas)
Order of the Red Banner.png (Raudonosios vėliavos ordinas)
Vadovybė
Vadas generolas majoras V. Golovačius

29-oji gvardijos raketų divizija (rus. 29-я гвардейская ракетная дивизия), 29-oji gvardijos Vitebsko Lenino ir Raudonosios vėliavos ordinų raketų divizija (rus. 29-я гвардейская ракетная Витебская ордена Ленина Краснознамённая дивизия), karinė dalis Nr. 59968 (rus. В/ч № 59968) – Rusijos Strateginės raketų kariuomenės (SPRK) junginys, dabar dislokuotas Irkutske (Rusija).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

29-oji gvardijos raketų divizija buvo suformuota iš:

  • Vyriausiosios vadovybės rezervo 85-osios inžinerinės brigados valdymo bazės. 85-oji inžinerinė brigada buvo sukurtas 1951 m. kaip Vyriausiosios vadovybės rezervo 54-oji ypatingosios paskirties brigada.
  • 51-osios motošaulių divizijos, kuri buvo išformuota 1960 m. gegužės 5 d. Pabaikalės karinės apygardos vado direktyva Nr. 006471, karių.

1960 m. liepos mėnesį Vyriausiosios vadovybės rezervo inžinerinės brigados (rus. инженерные бригады РВГК) buvo performuotos į raketų divizijas (rus. ракетная дивизия), o inžineriniai pulkai (rus. инженерный полк) – į raketinius pulkus (rus. ракетный полк).

1961 m. spalio 17 d. 29-ajai gvardijos raketų divizijai buvo perduota 51-osios motošaulių divizijos kovos vėliava. Naujai suformuota divizija imta oficialiai vadinti 29-oji gvardijos Vitebsko Lenino ir Raudonosios vėliavos ordinų raketų divizija.

Divizijos šventė yra liepos 1 d., nes 1952 m. liepos 1 d. baigtas Vyriausiosios vadovybės rezervo 54-osios ypatingosios paskirties brigados formavimas.

1960 m. spalio mėnesį divizija tapo 50-sios raketų armijos (išformuota 1990 m. lapkričio 30 d.) dalimi. Armijai vadovavo aviacijos generolas leitenantas Fiodoras Dobyšas (Федор Иванович Добыш). 50-oji raketų armija buvo suformuota iš 50-osios Tolimosios aviacijos armijos.

Nuo 1960 m. liepos mėn. iki 1961 m. spalio mėn. divizijos štabas buvo dislokuotas Tauragėje, o nuo 1961 m. spalio iki 1985 m. gruodžio mėn. – Šiauliuose.

1986 m. vasario 1 d. divizija pagal SPRK vyriausiojo vado 1985 m. gruodžio 3 d. direktyvą Nr. 432/3/00846 pervesta į Irkutską, į 53-iąją raketų armiją. Tuo metu divizijos sudėtyje buvo 5 raketų pulkai, ginkluoti vidutinio nuotolio balistinėmis raketomis 15P653 Pionier-UTTCh (rus. 15П653 «Пионер-УТТХ»). TSRS ir JAV sudarius Vidutinio ir mažesnio nuotolio raketų likvidavimo sutartį 29-osios raketų divizijos pulkai su su šiomis raketomis nepradėjo kovinio budėjimo. O 1988 m. gegužės mėn. kovinį budėjimą pradėjo pirmasis divizijos pulkas, ginkluotas tarpkontinentinėmis balistinėmis raketomis Topol.

2002 m. rugsėjo 16 d. divizija priskirta 33-ajai raketų armijai (53-oji raketų armija išformuota).

Vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji divizijos vadovybė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • divizijos vadas pulkininkas Aleksandras Kolesovas (Колесов Александр Александрович)
  • divizijos vado pavaduotojas pulkininkas Michailas Višnevskis (Вишневский Михаил Павлович)
  • štabo viršininkas pulkininkas Jurijus Toropovas (Торопов Юрий Вячеславович)
  • politinio skyriaus viršininkas pulkininkas Valerijus Nemytovas (Немытов Валерий Алексеевич)
  • divizijos vado pavaduotojas ginkluotei ir vyriausiasis inžinierius majoras Viktoras Gurovas (Гуров Виктор Александрович)
  • divizijos vado pavaduotojas užnugariui pulkininkas Ivanas Šeluchanskis (Шелуханский Иван Петрович)
  • kovinės parengties ir kovinių šaudymų skyriaus viršininkas pulkininkas Sergejus Zaicevas (Зайцев Сергей Семенович)

Divizijos vadai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 1958-09-24 – 1963-07-24: generolas majoras Aleksandras Kolesovas (Колесов Александр Александрович)
  • 1963-07-24 – 1970-08-05: generolas majoras Leonidas Kokinas (Кокин Леонид Ильич)
  • 1970-08-05 – 1975-11-28: generolas majoras Vilhelmas Gluchovskis (Глуховский Вильгельм Петрович)
  • 1975-11-28 – 1983-07-05: generolas majoras Genadijus Jeriskovskis (Ерисковский Геннадий Федорович)
  • 1983-07-05 – 1987-12-10: generolas majoras Viačeslavas Tonkichas (Тонких Вячеслав Константинович)
  • 1987-12-10 – 1990: pulkininkas Viktoras Lazarevas (Лазарев Виктор Николаевич)
  • 1990–1994: generolas majoras Viktoras Dremovas (Дремов Виктор Васильевич)
  • 1994–1999: generolas majoras Vladimiras Gontarenka (Гонтаренко Владимир Николаевич)
  • 1999–2004: generolas majoras Vladimiras Anciferovas (Анциферов Владимир Васильевич)
  • 2004–2006: generolas majoras Sergejus Siveras (Сивер Сергей Викторович)
  • 2006: generolas majoras Anatolijus Kulajus (Кулай Анатолий Григорьевич)
  • 2006 – dabar: generolas majoras Vasilijus Golovačius (Головач Василий Васильевич)

Divizijos sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Formuojamą diviziją sudarė:

  • 637-asis gvardijos TSRS 50-mečio vardo Raudonosios vėliavos ordino raketų pulkas. Buvo dislokuotas Tauragėje. Visiškai suformuotas 1959 m. spalį, o 1960 m. gegužį pradėjo kovinį budėjimą. Pulką sudarė su divizionai, ginkluoti raketomis R-12. 1962 m. pulkas perkeltas į 58-ąją raketų diviziją.
  • 867-asis gvardijos Polocko 3-čio laipsnio Kutuzovo ordino raketų pulkas. Dislokacijos vieta – Duobelė (Latvijos TSRS). Pulkas suformuotas iš fronto aviacijos pulko ir 51-osios mechanizuotosios divizijos 156-ojo mechanizuotojo pulko. Iš pastarojo perėmė apdovanojimus ir pavadinimą. Pulko vadas buvo papulkininkis V. Korunčikovas (В. Д. Корунчиков), o nuo 1960 m. vidurio – papulkininkis M. Danilčenka (М. П. Данильченко). 1960 m. sausio 10 d. pulkas buvo sudarytas iš dviejų divizionų, kurie buvo beveik visiškai aprūpinti personalu, gavo antžeminius raketų kompleksus su raketomis R-12 (8K63), kuriuos mokėsi naudoti. Vėliau buvo suformuotas trečiasis divizionas, kuriam vadovavo majoras J. Potapovas (Ю. В. Потапов), ginkluotas šachtiniais leidimo įrenginiais su raketomis R-12U.
  • 307-asis raketų pulkas. Dislokacijos vieta – Jelgava (Latvijos TSR). Pulkas suformuotas iš didelio galingumo artilerijos brigados. Pradžioje sudarytas iš dviejų divizonų, ginkluotų antžeminiais raketų įrenginiais. Vėliau pridėtas trečias divizionas, ginkluotas šachtiniais leidimo įrenginiais su raketomis R-12U. Pulko vadas pulkininkas B. Minejevas (Б. И. Минеев).
  • 79-asis gvardijos Sevastopolio Raudonosios vėliavos ordino raketų pulkas. Dislokacijos vieta – Plungė. Pulkas suformuotas 1958 m. iš 198-ojo sunkiųjų bombonešių pulko (83-ioji gvardijos aviacijos divizija). Pulką sudarė du divizionai, ginkluoti antžeminiais įrenginiais su raketomis R-12, ir vienas divizionas, ginkluotas šachtiniais leidimo įrenginiais su raketomis R-12U.
  • 344-asis gvardijos Raudonosios vėliavos ordino raketų pulkas. Dislokacijos vieta – Priekulė (Latvijos TSR). Pulkas pradėtas formuoti 1960 m. liepą iš 51-osios mechanizuotosios divizijos 138-ojo Raudonosios vėliavos ordino artilerijos pulko. Pastarasis pulkas buvo suformuotas 1921 m. balandį iš Armėnų šaulių divizijos atskirosios baterijos. Į formuojamą 344-ąjį pulką įsiliejo ir dalis artileristų bei tankistų, taip pat jūrininkų iš išformuotos Liepojos karinės jūrų bazės. Pulko vadas buvo pulkininkas S Čistiakovas (С. Г. Чистяков). Pulką sudarė trys divizionai. Pulkas buvo ginkluotas nauju raketų kompleksu (antžeminis ir šachtinis variantai) su raketomis R-14.
  • 115-asis gvardijos raketų pulkas. Dislokacijos vieta – Paplakos miestelis (Latvijos TSR). Pulko vadas – papulkininkis V. Jenenkovas (В. Ф. Ененков), vėliau – papulkininkis V. Oniščenka (В. П. Онищенко). Pulkas suformuotas iš 115-ojo gvardijos aviacijos pulko (Tolimosios aviacijos 50-oji aviacijos armija), kuris buvo dislokuotas Vypolzovo gyvenvietėje (Novgorodo sritis). Nuo 1959 m. balandžio pulko kariai buvo mokomi 4-ajame valstybiniame centriniame poligone, kur įsisavino raketų kompleksus su raketomis R-2, o vėliau – kompleksus su raketomis R-5M. 1959 m. rugpjūtį pulkas buvo perdislokuotas į Paplakos gyvenvietę, papildytas kariais ir technika, raketomis R-56M ir 1960 n. gegužės 1 d. pradėjo kovinį budėjimą. Tuo metu pulką sudarė 2 ugnies divizionai, kuriems vadovavo majorai S. Murugovas (С. И. Муругов) ir A. Klimenka (А. А. Клименко), bei šaudmenų gabenimo ir užtaisymo divizonas.

Diviziono struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ugnies divizioną sudarė:
    • 4 starto baterijos. Starto bateriją sudarė trys koviniai skyriai ir šoninės radiokorekcijos skyrius (rus. отделение БРК). Baterijos personalas - apie 100 karių, iš jų - 12 karininkų.
    • 1 techninė baterija.

Ugnies divizionai kovines užduotis vykdė starto pozicijose su priestartiniais miesteliais, kurie būdavo apie 20-25 km nuo gyvenamojo miestelio. Kiekviename raketų pulko buvo suformuotos remonto techninės bazės, užtikrinusios branduolinė ir techninę paramą (saugojo kovines galvutes, ruošė jas naudojimui, montavo jas raketose).