2022 m. COVID-19 protestai Kinijoje
2022 m. COVID-19 protestai Kinijoje | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
Konflikto šalys | |||||||
protestuotojai | Kinijos komunistų partija | ||||||
Vadovai ir kariniai vadai | |||||||
nėra centralizuotos vadovybės | Xi Jinping |
2022 m. COVID-19 protestai Kinijoje – 2022 m. lapkritį Kinijoje prasidėję protestai prieš COVID-19 karantinus.[1][2] Demonstracijos prasidėjo kaip atsakas į priemones, kurių ėmėsi Kinijos vyriausybė, siekdama užkirsti kelią COVID-19 plitimui šalyje, įskaitant nulinės COVID politikos įgyvendinimą. Nepasitenkinimas šia politika išaugo nuo pat pandemijos pradžios, kai daug žmonių liko be darbo namuose, o kai kurie negalėjo nusipirkti ar gauti kasdienių reikmenų.[3][4] Prieš šias demonstracijas spalio 13 d. buvo surengtas protestas prie Pekino Sitongo tilto, kai neįvardytas asmuo iškėlė už demokratiją pasisakančius plakatus, kuriuos vėliau konfiskavo vietos valdžios institucijos. Vėliau šį incidentą cenzūravo valstybinė žiniasklaida.[5] Lapkričio pradžioje po incidento prie Sitongo tilto kilo kiti nedideli protestai, o po pastato gaisro Urumčyje, per kurį žuvo dešimt žmonių, praėjus trims mėnesiams, kai Sindziange buvo prasidėjęs karantinas, kilo plataus masto pilietiniai neramumai.[6] Nuo to laiko protestuotojai visoje šalyje reikalavo nutraukti vyriausybės vykdomą nulinę COVID politiką ir karantinus.[7]
Protestų temos keitėsi per visą neramumų laikotarpį: nuo nepasitenkinimo Kinijos komunistų partijos (KKP) ir jos generalinio sekretoriaus Si Dzinpingo vadovavimu,[7][8] iki nežmoniškų darbo sąlygų, kurias sukėlė karantinai, ir žmogaus teisių pažeidimų prieš etninius uigūrus Sindziange.[9] Daugelį šių taikių demonstracijų nuslopino policija, pranešama apie atvejus, kai prieš sulaikymą protestuotojai buvo sučiupti, mušami metaliniais strypais ir apipurškiami pipirinėmis dujomis.[10] Gruodžio pradžioje Kinija atsisakė daugelio ankstesnių COVID apribojimų, sumažindama testavimo apimtis, sutrumpindama karantinų laiką ir leisdama nesunkiai užsikrėtusiems žmonėms laikytis karantino namuose.[11]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „從中國南京傳媒學院開始,學生發起「白紙革命」,上海等中國7大城市大學生發起「白紙革命」 全球最大文具商全面下架A4白紙“.
{{cite news}}
:|archive-date=
privalomas|archive-url=
(pagalba) - ↑ Kwon, Jake (23 November 2022). „Workers at the world's largest iPhone factory in China clash with police, videos show“. CNN (anglų). Beijing and Hong Kong. Nuoroda tikrinta 2022-11-27.
- ↑ „Xinjiang residents complain of hunger after 40-day COVID lockdown“. Al Jazeera English (anglų). 2022-11-15. Nuoroda tikrinta 2022-11-27.
- ↑ Jiang, Steven (2022-04-19). „Hunger and anger in Shanghai's unending lockdown nightmare“. CNN (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-27.
- ↑ „Anti-Xi protest spreads in China and worldwide as Chinese leader begins third term“. CNN. 2022-11-19. Nuoroda tikrinta 2022-11-30.
- ↑ Kang, Dake (2022-11-26). „10 killed in apartment fire in northwest China's Xinjiang“. Associated Press (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-27.
- ↑ 7,0 7,1 Tian, Yew Lun (2022-11-26). „Protests erupt in Xinjiang and Beijing after deadly fire“. Reuters (anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-27.
- ↑ Gan, Nectar (2022-11-27). „Protests erupt across China in unprecedented challenge to Xi Jinping's zero-Covid policy“. CNN (anglų). Beijing. Nuoroda tikrinta 2022-11-27.
- ↑ Wright, Rebecca; Watson, Ivan (2022). "‘I hold China accountable’: Uyghur families demand answers over fire that triggered protests". CNN. Nuoroda tikrinta 2022-12-03.
- ↑ Chien, Amy Chang; Che, Chang; Liu, John; Mozur, Paul (2022-11-24). „In a Challenge to Beijing, Unrest Over Covid Lockdowns Spreads“. The New York Times (amerikiečių anglų). Nuoroda tikrinta 2022-11-27.
- ↑ Huang, Kathy; Han, Mengyu (2022-12-14). „Did China's Street Protests End Harsh COVID Policies?“. Council on Foreign Relations.