1948 metų JAV prezidento rinkimai
← 1944  1956 →
| ||||
| 1948 metų JAV prezidento rinkimai | ||||
|---|---|---|---|---|
| 1944 m. lapkričio 2 d. | ||||
.jpg)
|
.jpg)
|
|||
| Kandidatas | Harry S. Truman | Thomas E. Dewey | ||
| Partija | Demokratai | Respublikonai | ||
| Valstija | Misuris | Niujorko valstija | ||
| Kandidatas į viceprezidentus | Alben W. Barkley | Earl Warren | ||
| Rinkėjų kolegijos balsų | 303 | 189 | ||
| Laimėta valstijose | 28 | 16 | ||
| Rinkėjų balsų | 24 178 347 | 21 991 292 | ||
| Santykis | 49,6% | 45,1% | ||
| ||||
Tuometinis prezidentas Išrinktasis prezidentas | ||||
1948 metų JAV prezidento rinkimai vyko 1948 m. lapkričio 2 d. Šių rinkimų rezultatai laikomi labai netikėtais, kadangi juose tuo metu JAV prezidento pareigas ėjęs demokratų partijos kandidatas Haris Trumenas nugalėjo favoritu laikytą respublikonų kandidatą Niujorko valstijos gubernatorių Tomą Diuėjų, ir trečiosios partijos kandidatus, ir tapo trečiuoju prezidentu, pradėjusiu eiti pareigas po pirmtako mirties ir išrinktu pilnai kadencijai.[1][2][3]
Trumenas buvo išrinktas į viceprezidento postą 1944 metų rinkimuose, o po Franklino Ruzvelto mirties pradėjo eiti prezidento pareigas. 1948 m. Trumenas laimėjo partijos nominaciją, nepaisant bandymų pakeisti jį kitu kandidatu. Keletas pietų valstijoms priklausančių demokratų partijos delegatų (diksikratai), nepatenkintų partijos pilietinių teisių darbotvarke, įkūrė naują partiją ir iškėlė Pietų Karolinos gubernatoriaus Stromo Turmondo kandidatūrą į prezidentus. Diksikratai tikėjosi laimėti pakankamai JAV rinkikų kolegijos balsų, kad būtų surengti nenumatytieji prezidento rinkimai JAV Atstovų rūmuose, ir kad galėtų mainais į paramą suderėti palankesnes sąlygas. 33-iasis JAV viceprezidentas Henris E. Volesas taip pat metė iššūkį Trumenui, kritikavo jo konfrontacinę Šaltojo karo politiką. Voleso kandidatūrą į prezidentus iškėlė jo paties įkurta Progresyvioji partija. Respublikonų partijos liberaliojo rytų sparno lyderis Tomas Diuėjus nugalėjo konservatyvųjį Ohajo valstijos senatorių Robertą Taftą.
Trumeno aršus rinkimų kampanijos stilius aktyvavo demokratų partijos rinkėjus.[4] Diuėjus rengė mažos rizikos kampaniją ir vengė kritikuoti Trumeną. Dėl demokratų partijos susiskaldymo ir žemų prezidento reitingų, Trumenas buvo laikomas rinkimuose vargiai galinčiu laimėti kandidatu. Beveik visos rinkiminės apklausos prognozavo Diuėjaus pergalę. Nepaisant šių prognozių Trumenas laimėjo 303, o Diuėjus – 189 rinkikų kolegijos balsus.
Demokratai laimėjo ir tuo pačiu metu vykusius JAV Kongreso rinkimus, ir užsitikrino abiejų Kongreso rūmų kontrolę. Tai buvo paskutiniai JAV prezidento rinkimai prieš 1951 m. priimtą 22-ąją JAV Konstitucijos pataisą, nustačiusią JAV prezidento kadencijų limitą. Nors Trumenui, kaip pareigas einančiam prezidentui, ši pataisa negaliojo, tačiau 1952 m. jis nusprendė nekandidatuoti trečiajai kadencijai.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ American Experience. „General Article: Presidential Politics“. PBS. Suarchyvuotas originalas February 21, 2017. Nuoroda tikrinta September 17, 2017.
- ↑ Rosegrant, Susan (balandžio 18, 2012). University of Michigan (red.). „ISR and the Truman/Dewey upset“. isr.umich.edu. Suarchyvuotas originalas balandžio 2, 2013.
- ↑ Cosgrove, Ben (October 21, 2012). „Behind the Picture: 'DEWEY DEFEATS TRUMAN'“. Time. Suarchyvuotas originalas October 22, 2012.
- ↑ DiSalvo, Daniel (2010). „The Politics of a Party Faction: The Liberal-Labor Alliance in the Democratic Party, 1948–1972“. Journal of Policy History. 22 (3): 269–299. doi:10.1017/S0898030610000114. S2CID 154735666.
- ↑ Paul Kleppner et al. The Evolution of American Electoral Systems (1981) pp. 203–42
| |||||||
