1931 m. Plungės gaisras
1931 m. Plungės gaisras – 1931 m. kovo 31 dieną Plungėje kilęs gaisras, kurio metu sudegė apie trečdalį miesto namų, nukentėjo apie pusę miesto gyventojų.
Gaisro eiga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gaisras prasidėjo apie 11 val. Vytauto prospekte stovėjusiame Žydų liaudies banko valdybos nario Chaimo Resto name, kuriame buvo įsikūręs ir pirmasis miesto viešbutis. Gaisras plito trimis šakomis: Rietavo, Klaipėdos (Kulių) gatvėmis ir Vytauto prospektu. Didžiausias pavojus grėsė Plungės šv. Jono Krikštytojo bažnyčiai – norint ją apsaugoti, teko paskubomis sugriauti vieną medinį namą ir taip nutraukti ugnies kelią. Kitomis kryptimis gaisro plėtros sustabdyti Plungės gyventojams nepavyko – sudegė beveik visa Klaipėdos (Kulių) gatvė bei 15 namų Rietavo gatvėje. Išdegė apie kvadratinį kilometrą Plungės miesto.[1]
Plungėje veikė gaisrininkų komanda, kurią sudarė net 70 asmenų, tačiau ji veikė labai neefektyviai. Kilusį gaisrą gesinti atvyko iš Telšių, Rietavo, Salantų ir kitur. Atvyko ir apskrities viršininkas, karo komendantas. Ugnį pavyko sustabdyti apie 18:00, tačiau pavieniai židiniai rūko dar 5-6 dienas.
Prie gaisro plitimo prisidėjo ir sugędęs ugniagesių motorinis siurblys, kurį pavyko suremontuoti tik praėjus apie pusantros valandos nuo gaisro pradžios, taip pat tą dieną pūtęs stiprus vėjas.
Nuostoliai ir pagalba nukentėjusiems[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miesto valdybos vertinimu, sudegė 84 gyvenamieji ir 60 negyvenamųjų namų. Tai sudarė beveik trečdalį Plungės miesto. Be pastogės liko apie 255 šeimynas, iš kurių 96 katalikų šeimynos, susidedančios iš 156 suaugusių ir 80 vaikų.[1][2] Kituose šaltiniuose nurodoma, kad gaisro metu iš viso sudegė apie 200 namų, apie pusė iš maždaug 5 tūkst. Plungės gyventojų liko be pastogės.[3] Iš žymesnių viešųjų pastatų sudegė tik viena sinagoga.
Nuostoliai įvertinti apie 1,5[1]–2 milijonais litų.[2] Tik dalis jsunaikinto turto buvo apdrausta: apdraudimo draugijoje „Lietuva“ už 330 tūkst. litų ir Valstybinio Apdraudimo įstaigoje už 137 tūkst. litų.[2]
Nukentėjusiems pagalbą skyrė Vidaus reikalų ministerija (5000 litų), Raudonasis Kryžius (2000 litų), premjero žmona Jadvyga Tūbelienė (1000 litų, nukentėjusiems vaikams), gegužės 7 d. Telšių katedroje nuo ugnies nukentėjusiems plungiečiams suaukota 139,40 litai.[2] Žydams aukojo Keiptauno ir Johanesburgo žydų bendruomenės.[4]
Padegėliais rūpinosi balandžio 2-ąją sudarytas miesto burmistro E. Misevičiaus vadovaujamas šelpimo komitetas, kurį sudarė kunigas Pukys, inžinierius Pobedinskas ir P. Kasiiauskienė, du vietos žydai. Vietos laikraštyje „Žemaičių prietelius“ nurodoma, kad po trijų savaičių komitetas skilo. Jo nariai susipyko dėl to, kuriems – žydams ar lietuviams – labiausiai reikia pagalbos. Komitetas skilo į dvi dalis, todėl vietoj vieno buvo sudaryti du šelpimo komitetai. Žydų komitete dirbo S. Šuras, M. Fleišeris ir A. Pozinas, o lietuvių – inžinierius K. Pabedinskis, kanauninkas P. Pukys, agronomas J. Petraitis. Aukos lietuviams padegėliams turėjo būti siunčiamos komiteto pirmininkui K. Pabedinskiui, o žydams padegėliams – Žydų liaudies bankui.
Padarytos išvados ir miesto pertvarkymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po gaisro miestas buvo greitai atstatytas – šaltiniai tvirtina, kad Plungės miestas atsikūrė per vienerius metus.[2] Po gaisro savivaldybė uždraudė nuo gatvės pusės statyti medinius namus.[5] Gaisru pasinaudota tobulinant gatvių tinklą, gatvės buvo išplatintos ir ištiesintos. Vietoje sudegusių medinių pastatų pastatyta nemažai ir mūrinių namų. Vietoj sudegusio medinio viešbučio Plungės centre iškilo didelis, modernus dviaukštis mūrinis pastatas. Jame įsikūrė ne tik viešbutis, bet ir restoranas. Vėliau jame ilgą laiką veikė Plungės policijos komisariatas. Plungės atsistatymui padėjo ir 1932 metų rudenį nutiesta geležinkelio linija ir įrengta Plungės geležinkelio stotis.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (LT) Kai degdavo miestai (I dalis), bernardinai.lt
- (LT) Mėčius, Rimantas, Devyni dešimtmečiai po didžiojo Plungės gaisro: vaizdas atrodė klaikiai // delfi.lt, 2021 m. balandžio 11 d. 15:43
- (LT) Naglienė, Jurgita, Kokias paslaptis saugo Vytauto gatvė? // Gyvenu Plungėje, 2023 m. rugpjūčio 3 d.
- (LT) Plungės gaisras, Žemaičių dailės muziejus
- (LT) Plungės žydų takais, Plungės turizmo informacijos centras
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Plungėj gaisras padarė per 1.500.000 lt. Nuostolių, // Lietuvos aidas, 1931-04-02, Nr. 75, p. 10
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 Mėčius, Rimantas, Devyni dešimtmečiai po didžiojo Plungės gaisro: vaizdas atrodė klaikiai // delfi.lt, 2021 m. balandžio 11 d. 15:43
- ↑ Plungės gaisras, Žemaičių dailės muziejus
- ↑ Plungės žydų takais, Plungės turizmo informacijos centras, p. 2-3
- ↑ Naglienė, Jurgita, Kokias paslaptis saugo Vytauto gatvė? // Gyvenu Plungėje, 2023 m. rugpjūčio 3 d.