1931 m. Lietuvos lyga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvos futbolo čempionatas
SezonasLietuvos futbolas 1931 m.
Laikotarpis1931 m. gegužės 3 d. – 1932 m. balandžio 10 d.
ČempionaiKlaipėdos KSS (4-asis titulas)
Rezultatyviausias žaidėjasSteponas Vilimavičius
1930 m.
1932 m.

1931 m. Lietuvos lyga (iš pradžių Aukštoji lyga) – 10-asis Lietuvos futbolo čempionatas, surengtas 1931 m. pavasarį–rudenį (vienerios atidėtos rungtynės įvyko 1932 m. balandį). Pirmąkart po 1922 m. pirmenybių turnyras vyko vieningoje lygoje, joje žaidė 7 komandos vienu ratu.

Komandos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lygos komandų geografija

Iš viso pirmenybėse žaidė 7 komandos – 4 iš Kauno, 2 Klaipėdos, 1 – Suvalkijos apygardos. Ekipos buvo iš Kauno (4), Kybartų (1) ir Klaipėdos (2) miestų. Į pirmąkart sudarytą bendrą Lietuvos lygą (sezono pradžioje vadinta Aukštoji lyga, vėliau – Lietuvos lyga) pakviestos visų ankstesnių apygardų stipriausios komandos:

  • Kauno – LFLS, „Tauras“, „Kovas“, LGSF;
  • Klaipėdos – KSS, „Freya“;
  • Suvalkijos – „Sveikata“;
  • Šiaulių – turėjo būti pakviesta Šiaulių „Makabi“ komanda, tačiau futbolo vadovybė abejojo jos pajėgumu ir, prasilenkdama su statutu, komandos nepakvietė.[1]

Dėl lėšų kelionėms buvo atsisakyta II rato. Vienerias rungtynes teko peržaisti kitų metų pavasarį,[2] kadangi buvo anuliuotas 1931 m. rezultatas tarp „Kovo“ ir LFLS komandų.

Komanda Įkūrimas Namų aikštė Pastabos
KAUNO APYGARDA
Kauno „Kovas“ 1921 Kaunas Šaulių komanda, vyravo lietuviai.
Kauno LFLS 1920 Kauno LFLS stadionas Vyravo lietuviai.
Kauno LGSF 1922 Kaunas Lietuvių komanda.
Kauno „Tauras“ 1928 Kaunas Lietuvių komanda.
KLAIPĖDOS APYGARDA
Klaipėdos „Freya“ 1922 Klaipėda Vokiečių komanda.
Klaipėdos KSS (Č) 1924 Klaipėda Kariškių komanda, vyravo lietuviai.
SUVALKIJOS APYGARDA
Kybartų „Sveikata“ 1919 Kybartų miesto stadionas Lietuvių komanda.
ŠIAULIŲ APYGARDA
Komandų nebuvo.

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmenybės prasidėjo gegužės 3 d. Lietuvos sporto lyga pranešė, kad Lietuvos sporto organizacijoms ir sporto klubams draudžiama dalyvauti kitų šalių pirmenybėse – tai visų pirma buvo aktualu Klaipėdos „Spielvereinigung“ komandai, žaisdavusiai Vokietijos pirmenybių regioniniuose turnyruose.

Galutinė lentelė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vieta Komanda R Pg L Pm Įv+ Įv– Įv. sk. Taškai Pastabos
1. Klaipėdos KSS 6 4 2 0 24 7 +17 10 Čempionas
2. Kauno „Kovas“ 6 4 0 2 22 14 +8 8
3. Klaipėdos „Freya“ 6 3 1 2 7 16 -9 7 ↑↓ Pereinamosios rungtynės (silpniausia Klaipėdos komanda)
4. Kauno LGSF 6 3 0 3 12 12 0 6
5. Kybartų „Sveikata“ 6 2 2 2 14 14 0 6 ↑↓ Pereinamosios rungtynės (silpniausia Suvalkijos komanda)
6. Kauno LFLS 6 2 1 3 11 10 +1 5
7. Kauno „Tauras“ 6 0 0 6 1 18 -17 0 ↑↓ Pereinamosios rungtynės (silpniausia Kauno komanda)

Prizininkai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čempionato prizininkai
1-oji vieta: KSS Klaipėda
2-oji vieta: Kovas Kaunas
3-oji vieta: Freya Klaipėda
Šaltiniai:

Snaiperiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rezultatyviausi žaidėjai:[3]

Žaidėjas Komanda Įvarčiai
Steponas Vilimavičius KSS 8
Zigmas Sabaliauskas „Kovas“ 7
Eduardas Čižauskas „Sveikata“ 7
Jaroslavas Citavičius „Kovas“ 6

Pereinamosios rungtynės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kovos vyko pagal apygardas – čia susitiko silpniausios atitinkamos apygardos komandos Lietuvos lygoje su I lygos apygardų nugalėtojais.

Apygarda Lietuvos lygos komanda B klasės komanda Rezultatai
Kauno Kauno „Tauras“ Kauno „Makabi“ –:+ (a)
Klaipėdos Klaipėdos „Freya“ Klaipėdos MTV 3-0
Suvalkijos Kybartų „Sveikata“ Marijampolės LFLS +:–
Šiaulių - Šiaulių „Makabi“ Pateko be varžovo
  • (a) Kauno „Makabi“ pralaimėjo 1-2, bet komandai įskaityta pergalė, kadangi „Tauro“ komandoje žaidė neleistinų žaidėjų.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonas Narbutas. „Sportas nepriklausomoje Lietuvoje: I dalis (1919–1936)“. – M. Morkūno spaustuvė, Chicago, 1978. // psl. 266.
  2. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 13.
  3. Gediminas Kalinauskas. „Lietuvos futbolui – 80“ (istorinė apybraiža). – Kaunas, UAB „Rodiklis“, 2003. ISBN 9955-9390-5-2. // psl. 161.
  4. Gediminas Kalinauskas. Lietuvos futbolo raida (1905–2018). – 2020 m. // psl. 140.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]