1808 m. gegužės trečioji Madride

1808 m. gegužės trečioji Madride

Menininkas	Fransiskas Goja
Metai	1814
Meno kryptis	Romantizmas
Medžiagos, technika	aliejinis paveikslas, drobė
Matmenys	268 cm × 347 cm
Miestas (vieta)	Madridas
Muziejus	Prado muziejus

1808 m. gegužės trečioji Madride (kitaip Sukilėlių sušaudymas 1808 m. gegužės 3) – ispanų dailininko Fransisko Gojos (1746–1828) paveikslas, esantis Prado muziejuje Madride. Tai vienas iš pačių garsiausių Gojos kūrinių, poruojamas su kiek mažiau garsiu paveikslu „1808 m. gegužės antroji Madride“. Paveiksle vaizduojamas Ispanijos sukilėlių sušaudymas Madride Napoleono karų metu.

Apie paveikslą[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1814 m. Napoleono armijos buvo išvytos iš Ispanijos. Fransiskas Goja pasisiūlė kardinolui Luisui de Burbonui „teptuku įamžinti pačius žymiausius ir herojiškiausius mūsų pasipriešinimo Europos tironui įvykius“. Luisas de Burbonas parėmė dailininko pasiūlymą. Dailininkas nutapė dramatiškuosius „1808 m. gegužės trečioji Madride“ ir „1808 m. gegužės antroji Madride“.

Paveiksle „1808 m. gegužės trečioji Madride“ vaizduojamas sukilėlių sušaudymas, kurį įvykdė Napoleono armijos kareiviai 1808 m. gegužės 3 d. Madride po 1808 m. gegužės 2 d. sukilimo. Tos dienos ankstų rytą Principe Rio kalvoje buvo sušaudyti daugiau nei 40 vyrų ir moterų. Viso Madride buvo sušaudyta apie 400 maištininkų. Prancūzų kareiviai yra paveikslo dešinėje atsukę nugaras žiūrovui, simbolizuojantys žiaurią ir negailestingą jėgą. Paveiksle vaizduojamas sukilėlių siaubas, narsa ir ryžtas prieš neišvengiamą egzekuciją. Dramatinius paveikslo niuansus išryškina aštrūs šviesos efektai. Pagrindinį dėmesį paveiksle atkreipia vyras paveikslo centre plačiai išskėstomis rankomis. Jo nekaltumą rodo šviesūs drabužiai, o išskėstos rankos tikriausiai yra aliuzija į Jėzaus Kristaus nukryžiavimą. Pranciškonų vienuolis meldžiasi, o kitas vyras gniaužia kumštį. Vaizduojami jau sušaudyti sukilėliai ir iš kitos pusės atvedami egzekucijai nauji, kurių priekinis užsidengęs veidą rankomis iš siaubo ar nevilties.

Abu paveikslai tikriausiai puošė triumfo arką karaliaus Ferdinando VII sugrįžimo į Madridą 1812 m. proga ir buvo eksponuojami 1808 m. gegužės 2 d. sukilimo Madride paminėjime. Iki 1834 m. paveikslas buvo perkeltas į Prado muziejų. 1937 m. paveikslas buvo kiek pažeistas apatinėje kairėje perkeliant jį pilietinio Ispanijos karo metu.