Žiegždrių piliakalnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žiegždrių piliakalnis
Vieskunu piliakalnio akmuo.jpg
Akmuo nuplautam piliakalniui atminti

Žiegždrių piliakalnis
Koordinatės
54°53′30″ š. pl. 24°4′57″ r. ilg. / 54.89167°š. pl. 24.08250°r. ilg. / 54.89167; 24.08250Koordinatės: 54°53′30″ š. pl. 24°4′57″ r. ilg. / 54.89167°š. pl. 24.08250°r. ilg. / 54.89167; 24.08250
Savivaldybė Kauno rajonas
Seniūnija Samylų seniūnija
Aukštis (21) m
Plotas (18x12)
Naudotas I tūkstantmečio pradžia – vidurys
Žvalgytas 1953
Tirtas 1956, 1998-2001 m.
Registro Nr. AR374 / 5073 /

Žiegždrių piliakalnis – buvęs piliakalnis (Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR374; unikalus objekto MC kodas 5073) Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Žiegždrių, Samylų seniūnija.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Piliakalnis buvo įrengtas aukšto kairiojo Nemuno kranto kyšulyje. Aikštelė ovali, pailga rytų – vakarų kryptimi, 18x12 m dydžio, 1 m aukštesniu rytiniu galu (nuskleistas pylimas?). 2,5 m žemiau aikštelės, pietvakarių šlaite buvo terasa. Šlaitai statūs, 8 (vakaruose ir pietuose) - 21 m aukščio, viršutinėje dalyje buvę pastatinti.

Piliakalnis visiškai nuplautas Kauno marių XX a. 7-­8 dešimtmečiuose.

Pietrytinėje ir pietvakarinėje papėdėse 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1998-2001 m. Joje aptiktas iki 60 cm storio II a.IV a. kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota, grublėta ir gludinta keramika, akmeniniais galąstuvais, geležiniu peiliuku, titnago nuoskalomis, geležies gargažėmis. Gyvenvietės šiaurinė dalis irgi nuplauta Kauno marių.

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1953 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas, 1956 m. nutarus statyti Kauno HES, tyrė Vilniaus universitetas. 1956 m. Regina Kulikauskienė ištyrė beveik visą piliakalnio aikštelę (108 m²), rado 0,6­2 m storio kultūrinį sluoksnį su akmenų grindiniais, sudegusio medinio daugiau nei 3,5x2,5 m dydžio pastato liekanomis, brūkšniuota, grublėta ir lygia keramika. Kultūrinį sluoksnį sudaro du horizontai, kurių apatinis datuojamas pirmaisiais m. e. amžiais, viršutinis -­ I tūkstantmečio viduriu. [1]

Aplinkiniai piliakalniai[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Vieškūnų piliakalnis 2 km Karmėlavos piliakalnis 9 km Blank-50px.png
Aukštųjų Šančių piliakalnis 8 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Vainatrakio piliakalnis 11 km
Pakalniškių piliakalnis (Kaunas) 6 km
Samylų piliakalnis 4 km
Dubravų piliakalnis 7 km
Rumšiškių piliakalnis 7,5 km

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 188 (Nr. 852)
  • Pranas Kulikauskas. 1965. Badania archeologiczne na Litwie w latach 1955–1961 // Acta Baltico–Slavica. Białystok. T. II, p. 236­-237.
  • Linas Kvizikevičius. Žiegždrių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000. p. 99–101.
  • Linas Kvizikevičius. Žiegždrių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, 2002. p. 33–34.
  • Linas Kvizikevičius. Žiegždrių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, 2002. p. 44–45.
  • D Petrauskaitė. Žiegždrių piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos. Vilnius. 1959. T. II, p. 119–124.
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius, 1997. p. 56­-57.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]