Žižgino sala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Žižgino sala, Žižginskis (rus. Жижгинский) – sala Baltojoje jūroje, įeinanti į Archangelsko srities sudėtį. Yra 40 km į rytus nuo Solovkų salyno, 5 km nuo Vasaros kranto. Prie salos priplaukti sunku, nes ją supa gausios smėlio seklumos.

Salos plotas apie 5 km². Reljefas kalvotas, saloje yra trys gėli ežeriukai. Saloje tundra. Saloje auga beržai, drebulės, alksniai, nedaug pušų. Dėl atšiauraus klimato ir nuolatinių vėjų medžiai užauga iki 3–5 m aukščio, retai – iki 7 m, jų kamienai buvo išklaipyti (vadinamieji „šokantys beržai“). Saloje daug uogynų (bruknės, vaivorai, mėlynės, katuogės, tekšės, avietės) ir grybų. Saloje gyvena lemingai, lapės. Seklumose apie salą – ruonių poilsio vietos. Aplinkiniuose vandenyse būna baltųjų delfinų. Rudenį ir pavasarį saloje apsistoja daug migruojančių paukščių.

Vienintelis gyvenamasis punktas – gyvenvietė Žižginas.

Saloje yra:

  • Žižgino švyturys (veikia nuo 1841 m.),
  • meteorologinė stotis, priklausanti Rusijos hidrometeorologijos centrui,
  • kilimo ir tūpimo takas,
  • dumblių perdirbimo kombinatas (nebeveikiantis).

Aplink Žižgino salą vasarą iki šiol renkamos laminarijos.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]