Žeimių šventoriaus Pietų koplyčia

Kitos reikšmės – Žeimių koplyčia.

55°10′46″š. pl. 24°13′14″r. ilg. / 55.179418°š. pl. 24.220458°r. ilg. / 55.179418; 24.220458

Žeimių šventoriaus Pietų koplyčia

Savivaldybė	Jonavos rajonas
Gyvenvietė	Žeimiai
Adresas	Taikos g. 5
Statybinė medžiaga	Plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	XX a. pr.
Stilius	Neogotika

Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios šventoriaus Pietų koplyčia – raudonų plytų mūro, neogotikinė koplyčia, stovinti Jonavos rajone, Žeimių miestelyje, priklausanti Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios^[1] architektūriniam kompleksui. Viena iš trijų šventoriaus koplyčių, stūksanti jo pietinėje dalyje prie tvoros. 2020 m. duomenimis, koplyčia tarnavo ūkinėms reikmėms, nereikalingo inventoriaus saugojimui.

Pietų koplyčia – regioninis architektūros ir memorialinis paminklas, nuo 2014 m. įrašytas į LR Kultūros vertybių registrą.^[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1906 m. pagal architekto Vaclovo Michnevičiaus projektą buvo pastatyta ir pašventinta nauja Žeimių bažnyčia. XX a. pradžioje šventoriuje iškilo trečioji, neogotikinė koplyčia, prišlieta prie tvoros pietų pusėje (dvi klasicistinės koplyčios pastatytos anksčiau). Pietų koplyčios rūsyje buvo laidojami kilmingos Kosakovskių giminės atstovai.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčios statinys kompaktinis, stačiakampio plano, vieno aukšto, su įėjimu iš šiaurės pusės (nuo bažnyčios). Ji su laidojimo rūsiu. Pastato stogas dvišlaitis, su skardos lakštų danga. Stogą puošia molio plytų mūro laiptuoti frontonų parapetai su keturkampiais bokšteliais priekiniame (šiaurės) ir galiniame (pietų) fasaduose. Priekinio fasado frontone virš įėjimo įtaisytas reljefinis skydas su Kosakovskių giminės herbu. Priekyje dvi viršūnes vainikuoja metaliniai ornamentuoti kryžiai (ant rytų pusės bokštelio kryžius neišlikęs). Ant pietų fasado įtaisyti metalinis ornamentuotas ir lietas kryžiai.

Į koplyčią pakylama tašytų akmenų blokų laiptais su atraminėmis sienutėmis. Įėjimo durys metalinės, ornamentuotos, dvivėrės, su ažūrinėmis supraporto grotelėmis ir signatūrine plokštele: „Фабр. железн. и[здел.] C. Щенcновича вь Вильн[е]” (liet. S. Ščensnovičiaus metalo dirbinių fabrikas Vilniuje). Koplyčia vienos patalpos. Įrengtas tinkuoto plytų mūro kryžminis smailėjantis patalpos skliautas. Viduje paklotos šachmatiškai išdėstytų keraminių plytelių grindys.

Prie vakarų sienos įrengta ornamentuota ažūrinė metalo tvorelė su vienos varčios varteliais, yra grotelės tarp koplyčios ir šventoriaus tvoros. Statinio pamatas su lauko akmenų mūro rūsio sienomis, dekoruotomis reljefinėmis rišamojo skiedinio siūlėmis. Cokolis sudėtas iš tašytų akmenų blokų. Koplyčios rūsyje įrengta tinkuoto plytų mūro skliautelių ant metalinių sijų perdanga su anga karstui nuleisti. Kultūros vertybių registro dosjė minimas rūsyje esantis karstas su palaikais.^[2] Yra Felikso, Mamerto ir Stanislovo Kosakovskių memorialinė lenta su įrašu lenkų kalba: „Ś. P. / Feliks / KOSSAKOWSKI / wieku lat 70. / Mamert Syn Feliksa / KOSSAKOWSKI / wieku lat 40. / Stanislaw Syn Mamerta / Zycia lat 2. / Martyna / DŁÓSKA / wieku lat 50. / Stroskana Żona z działkami po / stracie dobrego / Męža, Ojca, Matki / i Syna, tę pamiątkę poświęca / proszą o pozdrowienie Anielskie.”