Žaliūkės (Šiauliai)
Kitos reikšmės – Žaliūkės.
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
 | ||
|---|---|---|
  Žaliūkės |
||
| Koordinatės | 55°55′23″š. pl. 23°17′31″r. ilg. / 55.923°š. pl. 23.292°r. ilg.Koordinatės: 55°55′23″š. pl. 23°17′31″r. ilg. / 55.923°š. pl. 23.292°r. ilg. | |
| Apskritis |  Šiaulių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Šiaulių miesto savivaldybė
| |
Žaliūkės – Šiaulių miesto pietvakarinės dalies rajonas, 1,5 km nuo miesto centro, išsidėstęs abipus senojo Rygos–Tilžės pašto trakto (dab. kelias A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas ). Yra Žaliūkių gatvė.[1]
Mažųjų Žaliūkių pakraštyje stovintis Žaliūkių vėjo malūnas priklausė Danielių giminei. Dabar jame Aušros muziejus įrengęs malūnininko etnografinę ekspoziciją.[2] Malūnas 2009 m. buvo restauruotas. Prie jo vyksta kasmetinės kalendorinės šventės: Užgavėnės, Joninės, Žolinė.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiaurėje rajono riba eina geležinkelis, rytuose ir pietuose ribojasi su Besarabija, pietvakariuose – Dainų parkas, vakaruose – Voveriškiai.
Pavadinimas kilęs nuo žalių dvaro stogų. Arčiau miesto centro esanti dalis anksčiau buvo vadinama Didžiosiomis Žaliūkėmis. Po Pirmojo pasaulinio karo joje pradėti statyti vienbučiai ,gyvenamieji namai. Nutiestos gatvės pavadintos Mažosios Lietuvos miestų ir miestelių vardais – Neringos, Stalupėnų, Baltupėnų, Darkiemio. Šie pavadinimai nebuvo pakeisti ir po 1946 m., kai okupacinė rusų valdžia pakeitė rusiškais, vokiškus ir prūsiškus Kaliningrado srities miestų pavadinimus.
Mažosios Žaliūkės iki šiol išlaikė gatvinio kaimo bruožus.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas žinomas nuo 1526 m., kai jis ir jo gyventojai buvo padovanoti Šiaulių bažnyčiai. 1923 m. kaimas, kuriame gyveno 90 vyrų ir 125 moterys, priskirtas Šv. Jurgio bažnyčios parapijai. Didžiosios Žaliūkės (dvaras) priklausė bajorų Stulpinų-Bazarų giminei.
1944 m. rugpjūčio mėnesį nuo Žaliūkių kaimo iki senojo televizijos bokšto gynybai buvo įsitvirtinęs 16-osios lietuviškosios divizijos pulkininko Vlado Lunios vadovaujamas pulkas.