Žaliosios miško holokausto vieta

Koordinatės: 55°49′14″š. pl. 24°27′22″r. ilg. / 55.82052°š. pl. 24.456166°r. ilg. / 55.82052; 24.456166
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žaliosios miško holokausto vieta

Atminimo paminklas Žaliojoje girioje
Žaliosios miško holokausto vieta
Žaliosios miško holokausto vieta
Koordinatės
55°49′14″š. pl. 24°27′22″r. ilg. / 55.82052°š. pl. 24.456166°r. ilg. / 55.82052; 24.456166
Vieta Panevėžio rajono savivaldybė
Seniūnija Karsakiškio seniūnija
Registro Nr. u.k. 1916 / IV450

Žaliosios miško holokausto vietaholokausto vieta Panevėžio rajone, apie 8 km į šiaurės rytus nuo Karsakiškio, netoli Vilkapjūvių kaimo, Žaliosios miške, 200 m į šiaurės rytus nuo plento  191  PaliūniškisVabalninkas . Vieta susijusi su žydų ir kitų tautybių žmonių tragedija, pareikalavusia iš viso 922 aukų. Ji paskelbta nacionalinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklu.[1] Vieta pažymėta atminimo akmeniu su dvikalbiais įrašais.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antrojo pasaulinio karo pradžioje Žaliosios miške buvo šaudomi ir užkasami žydų tautybės gyventojai, lietuvių ir rusų komunistai. Iš viso čia nužudyti ir užkasti 922 žmonės, tarp kurių buvo 901 žydas iš Panevėžio. 1941 m. rugpjūčio 8 d. buvo sušaudyti 422 žmonės (362 žydų vyrai ir 41 moteris, 14 lietuvių ir 5 rusų komunistai), rugpjūčio 11 d. – 498 žmonės (450 žydų vyrų ir 48 moterys, 1 lietuvių ir 1 rusų komunistas).[1]

Pastatytame antkapiniame paminkle padarytas netikslus įrašas,[1] nurodantis 4500 aukų skaičių (3500 žydų vyrų, moterų ir vaikų), tekusį 1941 m. liepos-rugsėjo mėnesių laikotarpio žudynėms.

Svarbių duomenų apie tragiškų įvykių raidą pateikiama buvusio Panevėžio kalėjimo prižiūrėtojo M. Bikėno liudijime. 1941 m. rugpjūčio pradžioje į Panevėžio kalėjimą atvyko keli vokiečių karininkai ir grupė savisaugos dalinio kareivių. Jų įsakymu sunkvežimiais į Žaliosios mišką buvo išvežta ne mažiau kaip 200-300 kalinių, daugiausia jaunų žydų vyrų. Vokiečių karininkai ir kareiviai bei lietuvių policijos Panevėžio 10-ojo bataliono kareiviai buvo žudynių dalyviai. Egzekucijos vykdytos pagal vokiečių komandas.

Vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žudynių vietos teritorija 1993 m. pertvarkyta Panevėžio žydų draugijos rūpesčiu. Tuomet stovėjo metalo vagių nuniokotas granito luitų paminklas – 1992 m. išplėštas metalinis dekoratyvinis elementas, išardyti granito luitai. Buvo pastatytas naujas memorialinis paminklas su įrašais lietuvių ir hebrajų kalbomis. Atnaujintam paminklui panaudotas buvusio paminklo vienas iš granito luitų.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 „Žydų žudynių ir užkasimo vieta“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]