Žalgiriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Žalgirių kaimo pelkininkų kolonija)
Jump to navigation Jump to search
Žalgiriai
Žalgiriai 01.jpg
Žalgiriai
Žalgiriai
Koordinatės 55°18′40″š. pl. 21°26′13″r. ilg. / 55.311°š. pl. 21.437°r. ilg. / 55.311; 21.437 (Žalgiriai)Koordinatės: 55°18′40″š. pl. 21°26′13″r. ilg. / 55.311°š. pl. 21.437°r. ilg. / 55.311; 21.437 (Žalgiriai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Šilutės rajono savivaldybės vėliava Šilutės rajono savivaldybė
Seniūnija Šilutės seniūnija
Gyventojų (2021) 48
Vietovardžio kirčiavimas
(3a kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Žalgiriaĩ
Kilmininkas: Žalgirių̃
Naudininkas: Žalgiriáms
Galininkas: Žálgirius
Įnagininkas: Žalgiriais
Vietininkas: Žalgiriuosè
Istoriniai pavadinimai vok. Bismarck

Žalgiriai – kaimas Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, Nemuno deltos regioniniame parke, 5 km į pietvakarius nuo Šilutės, kelio  206  ŠilutėRusnė  kairėje pusėje, prie Rupkalvių pelkės ir Žalgirių miško. Ribojasi su Rupkalvių, Šlažų, Pagrynių kaimais.

Yra kraštovaizdžio draustinis, pažinimo takas, pelkininkų kaimo liekanos. Didelių potvynių metu apsemiamas; daugybė kanalų.

Apleista kaimo sodyba Žalgirių miške

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas įkurtas Žalgirio miške, Rupkalvių pelkėje. Kaimo teritorija pradėta kultūrinti XIX a. pirmoje pusėje, antroje pusėje įkurta pelkininkų kolonija. Dabartinio Žalgirių kaimo teritorija buvo pradėta kolonizuoti 1835 m. 1849 m. nuomininkai jau pradėjo statytis namus ir 1861 m. šie būstai buvo įteisinti kaip nuolatiniai pastatai. 1865 m. atlikus geodezinius tyrimus, nustatyta, kad Rupkalvių aukštapelkė ir aplinkinės teritorijos tinka kolonizavimui. Tam tikslui paskirta 7252 iš 11813 ha teritorijos tarp Šyšos ir Leitės upių, dešiniajame Nemuno krante.

1872 m. pro gyvenvietę nutiestas plentas Šilutė–Rusnė. Kolonija pavadinta Bismarku (vok. Bismarck, Bismark – tuometinio Prūsijos vadovo ir Vokietijos imperijos įkūrėjo Oto fon Bismarko (Otto von Bismarck) garbei). 1923 m. pavadinimas pakeistas į Žalgirius, 19391945 m. vėl grąžintas pirmasis pavadinimas.

1878 m. įsteigta pirma pradinė mokykla, 1886 m. – antra. 1906 m. kaimas labai nukentėjo nuo pavasarinio potvynio. Žalgirio kolonijos vakarinė dalis priklausė Rusnės, rytinė – Šilokarčiamos (iki 1912 m. Verdainės) parapijoms. Gyventojų pagrindinis verslas buvo durpių kasimas, bulvių auginimas.

Po Antrojo pasaulinio karo iš esmės pasikeitė gyventojų tautinė sudėtis. Sovietmečiu Žalgiriai priklausė Jonaičių apylinkei, nuo 1997 m. – Šilutės seniūnijai. 1997 m. Žalgiriuose buvo 30 ūkių, 2003 m. galvijus laikė 16 ūkių (78 vienetus).

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1885 m. ir 2021 m.
1885 m.[2] 1905 m.[3] 1910 m.[4] 1925 m. 1959 m.sur.[5] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6]
1 375 1 691 1 559 1 466 132 140 94
1987 m.[7] 1989 m.sur.[8] 1997 m. 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] -
90 88 100 86 54 48 -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1885 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1888 // psl. 2–18.
  3. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen, Heft I (Ostpreußen). – Berlin, 1907. // psl. 152–163.
  4. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  5. 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Žalgiriai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 633
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]