Žalgirių miškas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°17′45″ š. pl. 21°25′15″ r. ilg. / 55.29583°š. pl. 21.42083°r. ilg. / 55.29583; 21.42083

Pietinė Žalgirių miško dalis
Apynių sąžalynai

Žalgirių miškas – miškas Lietuvoje, Šilutės rajono vakaruose, šalia užliejamų pievų, atskirtų keliu  206  ŠilutėRusnė  su Šlažų tiltu praleisti polaidžio vandenims. Miškas yra šalia Nemuno upės ir patenka į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją. Plotas – 1231 ha.

Pavasarinių, o kartais ir rudeninių potvynių metu didesnė miško dalis apsemiama. Žalgirių miške yra aptinkami aliuviniai miškai, pelkėti lapuočių miškai, pelkiniai miškai, aukštapelkės. Didžioji Žalgirių miškas dalis yra savaiminio atsikūrimo, t. y. kai medžiai auga savaime, nieko nesodinami. Po II pasaulinio karo buvo bandyta Žalgirių mišką ir Rupkalvių pelkę paversti šienaujamomis pievomis, tačiau gamtos nugalėti nepavyko, nes kanalai nebebuvo valomi ir užako. Žalgirių miškas yra apjuosęs Rupkalvių aukštapelkę iš visų pusių.

Hermano Zudermano ąžuolas

Žalgirių miške yra įvairiausių biotopų, todėl jis pasižymi didele augalijos įvairove. Šiame miške yra aptikta 180 augalų rūšių. Visas miškas atitinka Natura 2000 reikalavimus. Miške auga valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Hermano Zudermano ąžuolas.

Žalgirio miške Nemuno deltos regioninio parko direkcija yra įrengusi pažintinį taką. Iš pietų mišką kerta vieškelis  4213  RusnėGalzdonaiPlaškiai . Miško trakuose įsikūręs Žalgirių kaimas.