Šventaragio slėnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Dr. Karl von Spruner’io 1854 m. žemėlapyje pažymėtas Šventaragio slėnis (Swintoroha)

Šventaragio slėnis – slėnis Vilniuje prie Neries ir Vilnelės santakos. Kaip minima XVI a. metraščiuose, toje vietoje laidoti didieji Lietuvos kunigaikščiai. Pasak legendos, šią laidojimo tradiciją pradėjęs valdovas Šventaragis, kurio palaikai sudeginti XIII a. Po senosios Vilniaus katedros liekanomis rasta XI–XIII a. aukojimo vietų.

Šventaragio slėnis pagoniškoje Lietuvoje buvęs svarbus kulto centras – čia stovėjusi šventykla Perkūnui, degė amžinoji ugnis, buvo atliekamos įvairios apeigos[1].

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai:

  1. Šventaragio slėnis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 236 psl.