Švenčionių Dievo Motinos Žengimo į Dangų sentikių cerkvė
55°07′10″š. pl. 26°09′45″r. ilg. / 55.1193301°š. pl. 26.1625334°r. ilg.
Švenčionių Dievo Motinos Žengimo į Dangų sentikių cerkvė | |
---|---|
Rusiškas pavadinimas | Храм Успения Пресвятой Богородицы |
Savivaldybė | Švenčionių rajonas |
Gyvenvietė | Švenčionys |
Adresas | Strūnaičio g. 84 |
Statybinė medžiaga | medis |
Pastatyta | 1740 m. |
Švenčionių Dievo Motinos Žengimo Dangun cerkvė (Uspenija Bogorodicy) stovi Švenčionyse, Strūnaičio g. 84. Medinė. Nuo 2005 m. cerkvės šventikas – Pavlas Kornišovas (Павел Петрович Корнишов).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dauguma Lietuvoje gyvenančių rusų išlaikė savo kalbą, papročius ir tikėjimą. Švenčionių rajone gyvenantys rusai yra stačiatikiai ir nedidelė dalis sentikių. Tiek stačiatikiai, tiek sentikiai turi savo maldos namus, kapines. Sentikiai nuo oficialios stačiatikių religijos skiriasi ne tiek dogmatika, kiek liturgija ir apeigomis.
Švenčionių sentikiai yra viena iš seniausių religinių bendruomenių, jai priklauso ir Švenčionėlių, bei jų apylinkėse gyvenantys sentikiai. Švenčionių sentikių bendruomenė įsikūrė 1740 m. Medinė sentikių maldykla čia pastatyta 1740 m. Senosiose atminimo knygelėse išlikę 1864 m. įrašų, kuriuos darė parapijiečiai, įrašydami vardus žmonių, už kuriuos buvo meldžiamasi.
XX a. medinė Švenčionių Dievo Motinos Dangun Žengimo cerkvė buvo rekonstruota: padidinta, paaukštinta, išplėsta. 1939–1941 m. pristatytas varpinės bokštas, cerkvė įgijo dabartinę išvaizdą.
Pagal gyventojų surašymą, 1890 m. Švenčionyse buvo 880 sentikių. Tarpukaryje, 1936 m. sentikių bendruomenėje buvo apie 1000 žmonių (iš jų apie 800 – mieste, 200 – kaimuose). 1939 m. bendruomenę sudarė 265 šeimos, tarp kurių 116 – mieste.
2009 m. suremontuota cerkvė (pakeista stogo skarda, įrengti nauji kupolai), sutvarkyta jos teritorija, apsodinant eglėmis ir tujomis. 2010 m. paminėtas cerkvės 270–mečio jubiliejus.
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Švenčionių sentikių cerkvė yra stačiakampė, nesudėtingų liaudies architektūros formų, primenanti tradicinį gyvenamąjį namą. Vakarinėje cerkvės dalyje (į gatvės pusę) pastatytas bokštas su trijų tarpsnių varpine. Virš cerkvės ir varpinės iškilę nedideli rutulio formos kupolai, užsibaigiantys kryžiais. Cerkvė yra medinė, apkalstyta plastikinėmis lentelėmis, skardiniu stogu. Aptverta metaline tvora. Virš šventoriaus įėjimo vartų įtaisytas nedidelis kryželis.
Kapinės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sentikiai turi savo veikiančias kapines (Vilniaus/Pušyno g. kampe, užima 1,8 ha). Švenčionių sentikių kapinėse laidojami ir Švenčionėlių sentikiai. Šiose kapinėse ilsisi dvasininkas Jakimas Timoševič, gimęs 1861 m. rugsėjo 9 d. Ant jo antkapinio paminklo iškaltas prasmingas užrašas: „Gyvenau savo amžiuje ilgai, už teisingumą kovojau. Taip ir miriau, bet akyse jo nemačiau“.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Prieangyje
-
Porankiniai kilimėliai (područnik)
-
Rožančiai (lestovka)